Panevėžietis Matas Šilaičių kapinėse uždega žvakutę prie senelio kapo. Paskui eina prie netoliese esančio svetimo kapo. Taip pat uždega žvakelę. Kapas yra vienas iš keliasdešimties, kuriais vaikinas rūpinasi. Rudenį sako, darbo daugiau: „Tiesiog nuvalyt bortelius, lapus nurinkti, žolę nupjaut.“
Studentas prižiūrėti svetimus kapus ėmėsi maždaug prieš metus. Imtis tokios veiklos pasiūlė mama. Dabar tai tapo šeimos verslu.
„Juokingiausias komentaras, kurį sulaukiau, klausimas, ar nesivaidena paskui vakarais, galiu iškart pasakyt, kad ne, viskas yra tvarkoje“, – sako kapaviečių prižiūrėtojas Mantas Štuopinis.
Panevėžiečio teigimu, jo klientai – kituose miestuose gyvenantieji, negalią turintys žmonės, išvykę į užsienį tautiečiai. Būna atvejų, kai klientai net tiksliai nežino, kur palaidoti jų artimieji.
„Dažnai būna ir tokių atvejų, kada tiesiog jau atrandam tą kapą, nufotografuojam, nusiunčiam klientui ir jis vis tiek dar neatpažįsta, sako, tikriausiai tas“, – pasakoja vaikinas.
Kapinėse vis dar apstu apleistų kapų. Ant kapaviečių dygsta grybai, styro žolės, želia krūmynai. O kai kur tik kadais palikta dirbtinė gėlė žymi amžinojo poilsio vietą.
„Ten viena tokia mergaitė palaidota labai seniai, viskas išgriuvę, viskas sudėta į krūvą, daug, daug yra apleistų, tikrai daug apleistų“, – teigia panevėžietė Vida.
Kodėl apleisti kapai, svarsto kita panevėžietė Birutė: „Gal paseno žmonės, gal sveikatos neturi ir dabar žiūriu, kaip palaidota, taip ir likę, kryželis medinis toks.“
Svetimą kapą prižiūri panevėžietė Leonarda: „Aš vieną kapą ir ten prižiūriu, pažįstami buvo, tai ir nueisiu ten, tvarkysiu, tuos žmones pažinojau, patvarkau truputį.“
Vien Panevėžio miestui priklausančiose kapinėse suskaičiuojama keli šimtai apleistų kapaviečių. Tokios kapavietės įtraukiamos į sąrašus, kelis kartus per metus tikrinamos.
„Tikrai džiaugiamės, jeigu randam sutvarkytą kapavietę, bet turbūt liūdina tai, kad vis laikas nuo laiko vėl atrandame kapaviečių, kurios naujai neprižiūrimos“, – kalba administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė.
Pagal šalyje galiojančią tvarką, jei per kelerius metus apsileidėliai nesusitvarko, amžinojo poilsio vieta gali atitekti kitiems asmenims.
„Nu, nenorėčiau aš kažkaip prarast, dėl to einam ir prižiūrim“, – tikina panevėžietė Zita.
„Jeigu niekas neprižiūri, kam tų dilgėlių krūva, jeigu gali būt tvarkingai toj vietoj“, – sako panevėžietis Valdas.
Panevėžio miesto savivaldybė jau yra sulaukusi prašymų perimti svetimą kapavietę.
„Jose jie galės pasilaidoti ne anksčiau kaip po 25 metų nuo kapo ramybės laikotarpio ir jeigu ant tokio kapo yra paminklinis akmuo su pavardėmis, su palaidojimo datomis, tai ten palaidotų asmenų atminimas turėtų būti taip išsaugotas paliekant tuos paminklinius akmenis“, – aiškina Ž. Gaivenienė.
Specialistai mano, kad apleistų kapaviečių perleidimas kitiems asmenims prisidėtų sprendžiant vietos stygiaus kapinėse problemą.
