Plačiau apie krūtų ligas, jų gydymą ir kokie simptomai neturėtų praslysti pro gyventojų akis, plačiau papasakojo VUL Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja dr. Daiva Gudavičienė ir Radiologinės ir branduolinės medicinos centro gydytoja Indrė Lekienė.
Kelios „piktų“ ligų rūšys
D. Gudavičienė ramino, yra daug gerybinių krūtų susirgimų ir būklių, kurios neretai įvardijamos mastopatijos terminu, taip pat pasitaiko gerybinių auglių. Juos gydyti kartais prireikia chirurgiškai, bet kitą kartą užtenka stebėti. Vis tik kitos gali būti mirtinos.
„Piktųjų ligų yra keletas rūšių – dažniausiai tai yra liaukinio audinio augliai, įvairios karcinomos ir iš jungiamojo audinio kilę augliai – sarkomos, kurie irgi yra piktybiniai. Taip pat krūtyje gali būti metastazės iš kitų lokalizacijų piktybinių susirgimų – neretai tai gali būti melanomos metastazės arba kiaušidžių vėžio. Tokių atvejų kartais turime“, – dėstė ji nuotolinio pokalbio metu.
Gydytoja pridūrė, kad taip pat gali būti spenelių, vadinamoji Pedžeto liga, kuri pasireiškia spenelio žaizdelėmis, išopėjimais, kartais tiesiog pleiskanojimu ar šerpetojimu. „Tai jei nemaitinančiai krūtimi moteriai ar vyrui yra pakeistas spenelis, to tikrai nereikėtų ignoruoti ir pasirodyti specialistui pasikonsultuoti“, – įspėjo D. Gudavičienė.
Vyrams irgi diagnozuoja krūtų vėžį
Gydytoja kartu paneigė mitą, neva vyrams krūtų ligos visiškai neaktualios.
„Tai yra opus klausimas, nes ir vyrams gali būti tiek gerybinės būklės, gerybiniai augliai, pavyzdžiui lipomos, t. y. riebaliniai augliai, tiesiog gali būti liaukinio audinio išvešėjimas arba krūtų padidėjimas dėl liaukinio ar riebalinio audinio pertekliaus“, – pastebėjo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja.
Tuo metu jau 10–15 metų Lietuvoje kasmet yra registruojami krūties vėžio atvejai vyrams.
„Tad ką norėtųsi pasakyti – vyrai ir jų moterys labai sunkiai atpažįsta šią ligą, kartais ir patys šeimos gydytojai nepagalvoja, kad vyrui taip pat gali būti krūties vėžys. Tad apčiuopus kokį darinį ar pastebėjus spenelio įsitraukimą, žaizdeles, rekomenduojama nedelsti ir pasitikrinti.
Vyrų, sergančių 1 stadijos krūties vėžiu mes praktiškai nematome, nes jie kreipiasi praktiškai tada, kai pakitimai yra didesni, nes jie negali tuo patikėti, nedrįsta eiti pas vadinamą moterų daktarą“, – pastebėjo D. Gudavičienė.
Antrindama jai Indrė Lekienė pridūrė, kad pasitikrinti ypač svarbu tiems vyrams, kurių pirmos eilės giminaičiai vyrai yra sirgę krūties vėžiu.
Auksinis raktas – prevencija
Nors vienas moteris pas gydytojus gali atvesti simptomai, neretai jų gali visai nebūti. Todėl medikai akcentuoja prevencinių programų svarbą. Anot I. Lekienės, šiandien turimas tyrimų arsenalas nemažas, svarbiausia, kad moterys ateiti laiku pasitikrinti profilaktiškai.
„Visos moterys nuo 50 iki 69 yra kviečiamos į prevencinę programą kas dvejus atlikti mamogramą. Vis tik tą daro dar ne didžioji dalis. Šiuo metu kai kuriuose šalyse prevencinė krūtų vėžio patikros programa jau pradedama nuo 40-ies, nes kuo toliau, tuo šis vėžys pradeda pasireikšti anksčiau“, – aiškino gydytoja.
Jaunesnėms moterims apsičiuopus kažkokį darinuką, netolygumą reikėtų kreiptis atlikti ultragarsinį krūtų tyrimą, tai – jaunoms moterims tinkamesnis ištyrimo metodas. Taip pat jis rekomenduojamas ir toms moterims, kurioms mamografijos metu randamas dominuojantis liaukinis audinys.
„Moterims, kurios turi BRCA1 ar BRCA2 mutaciją, šeimoje yra vėžiu iki 50-ies sirgusių pirmos eilės giminaičių, būtų indikacija tokį tyrimą atlikti. Pas mus vienintelius Rytų Europoje taikoma prevencinė programa tokiais atvejais – kas vienus metus profilaktiškai atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas. Nes rizika susirgti krūties vėžiu tokioms moterims padidėja maždaug iki 70 proc.“, – aiškino I. Lekienė.
Be kita ko, ji pridūrė, kad yra naujos rekomendacijos, kad taip pat prevencinę patikros programą reikėtų taikyti ir vidutinės rizikos, t. y. turinčioms iki 20 proc. tikimybę susirgti moterims.
„Tai yra tos moterys, kurios turi labai tankų liaukinį audinį. Štai Danijoje nuo kitų metų jau bus atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas profilaktiniais tikslais“, – pastebėjo gydytoja.
Kokie simptomai – pavojaus signalas?
D. Gudavičienė atkreipė dėmesį, kad vis tik šiuo metu gydoma 30–40 proc. vėžių, kurie nesukelia jokių simptomų. „Tai yra svarbi informacija ir argumentas rinktis profilaktinius patikrinimus. Nes kuo anksčiau nustatai vėžį, tuo mažiau agresyvus gydymas yra reikalingas“, – sakė gydytoja.
Ji priminė, kad kiekviena moteris kas mėnesį (geriausia po mėnesinių) pasitikrintų krūtis. Tą geriausia daryti prieš veidrodį pakėlus rankas į viršų arba ištiesus į šonus:
„Veidrodyje labai gražiai matosi odos patraukimai, įdubimai, krūties simetrijos pasikeitimai, kartą per mėnesį reikėtų apsičiuopti krūtis – nesvarbu, gulint, stovint, duše ar lovoje, svarbu apeiti visą plotą.“
Kartais gali būti apčiuopiamas limfmazgis pažastyje. „Aišku, kai dabar yra įvairūs skiepai, o dar papildomai – kovido, turėjome daug sąmyšio, nes limfmazgiai buvo čiuopiami, padidinti, ultragarsu tiriant pakitę, tad ir bioposijų padaugėjo. Kai vyksta tokie dalykai, turime išlikti tiek kažkiek ramūs, tiek ir budrūs“, – pastebėjo D. Gudavičienė.
Dar vienas įspėjantis simptomas – kraujingos išskyros iš spenelio, negyjančios spenelio žaizdos. Tai gali įspėti apie dar vieną klastingą vėžio formą – uždegiminį krūties vėžį. „Jei moteris maitina ir jai vystosi mastitas, jis turėtų pasiduoti gydymui antibiotikais, jei moteriai nėra temperatūros, nėra padidinti uždegiminiai rodikliai, o krūtis dega ir yra patinusi, visada reikia galvoti, kad gali būti mastitinė krūtis vėžio forma, kuris yra gana agresyvios eigos ir neuždelsti kreiptis“, – įspėjo gydytoja.
Skausmas išgąsdinti neturėtų?
Dar vienas nerimo signalas neretai būna jaučiamas skausmas. Tačiau gydytoja nuramino, kad dažniausiai šis požymis kaip tik nerodo krūties ligos.
„Moteriai, kuriai yra mėnesinės, tai gali tiesiog būti priešmenstruacinis sindromas, kuris retais atvejais moteris labai vargina, bet dažniau tiesiog neramina. Šis skausmas retais atvejais būna toks, kad reikėtų medikamentiškai koreguoti. Jei reikia, galima skirti homeopatinius vaistus.
Šiaip skausmas dažniausiai būna neuralginis, gali būti susiję su pakitimais stubure. Kada yra spaudžiamos stuburo nervinės šaknelės, yra juosiantis skausmas ir atrodo, kad skauda krūtį, bet išties taip nebūna“, – aiškino D. Gudavičienė.
Be to, skausmas gali lydėti uždegimą, atsirasti, jei premenopauzės laikotarpiu greitai susiformuoja didelė cista.
Gydytojos aiškinimu, vėžys išties dažniausiai neskauda ir tai klaidina žmonės, nes atrodo, kad rimta yra ta liga, kuri skauda: „Tai šiuo atveju ir kraujo rodikliai gali labai ilgai būti geri, ir neskaudėti gali iki tol, kol krūtis yra visiškai pažeidžiama, deformuota. Tad nors skausmas nėra simptomas, kai užsidega visi švyturėliai, visai nekreipti į jį dėmesio nereikia. Aišku, dažniausiai mūsų rimčiausi pacientai nesiskundžia skausmu.“
Ragina tikrintis, net ir jei nepriklauso programa
Gydytojos priminė, kad pirma stotelė, kur jau jaučianti simptomus moteris turėtų kreiptis, tai yra šeimos gydytojas, kuris jau turėtų nukreipti krūtų specialisto konsultacijai. Kitos moterys turėtų pasitikrinti pagal amžių pagal prevencines programas.
„Tačiau turime nemažą grupę, kuri dar arba jau nepakliūva į programą, tai čia turbūt šeimos gydytojas turėtų nukreipti profilaktiniams tyrimams įvertinus šeiminę anamnezę, moters sudėjimą, jos amžių.
Kaip minėta, jaunos moterims pagrindinis tyrimas yra echoskopija, vėliau, apie 40–45 metus paprastai norisi derinti echoskopiją su mamografija. Bet jei šeimoje yra buvę susirgimų krūties vėžiu jauname amžiuje, mamogramas siūlome daryti 10 metų anksčiau, nei susirgo jauniausias šeimos narys“, – aiškino D. Gudavičienė.
Ji pridūrė, kad mamogramos būtinybę vis tik reikia labai pasverti, mat šio tyrimo nesinori siūlyti jaunai moteriai: „Kadangi jos krūties audinys liaukinis, nesinori to daryti, kad nepaskatintume vėžio. Mamograma vis tik yra radiologinis tyrimas, tad labai dažnai, daug kartų jo siūlyti nesinori ir, kai galima, bandoma išvengti.“
Moterys baiminasi apšvitos
I. Lekienė pridūrė, kad bet kuriuo atveju visada yra pasveriama tyrimo nauda ir žala. Ji neslėpė, kad tikrai yra moterų, kurios nerimauja dėl apšvitos, baiminasi tyrimą kartoti kas dvejus metus, tačiau patikino, kad tai atlikti yra saugu: „Tos dozės nebėra tokios didelės, kaip būdavo anksčiau, nes tikrai yra moterų, Bet tos dozės yra saugios, moksliškai yra įrodyta, pagrįsta ir apskaičiuota, kad tai yra moters nežalojančios dozės.“
Be kita ko, esant paveldimo vėžio rizikai, būtinai siūlomas radiologinis ištyrimas. Tačiau net ir jį dažnai kartojant moteris vis tiek turi išlikti budri. „Su paveldimu vėžiu susijusios agresyvios formos, kurios, nepaisant to, kad darome tyrimus kas pusmetį, gali pasireikšti intervale tarp šių tyrimų“, – pastebėjo I. Lekienė.
