Šeimos gydytoja Toma Kundrotė portalui tv3.lt patvirtino, kad, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje šių produktų populiarumas yra gana didelis.
„Stengiamės, kaip įmanoma, ir ministerijos yra noras kaip įmanoma sumažinti tokių ne visada būtinų produktų vartojimą. Šie produktai ir vadinami maisto papildais, nes šiek tiek papildo mitybą. Tad pirmiausia reiktų žiūrėti, ar tvarkingai, įvairiapusiškai maitinamės, valgome pakankamai vaisių, daržovių, kitų produktų, o ne griebtis tablečių“, – pažymėjo ji.
Kokių papildų reikia visiems?
Nepaisant to, kad nereikėtų skubėti švaistyti pinigų maisto papildams, gydytojai ir mitybos specialistai patvirtina, kad yra medžiagų, kurių stinga praktiškai visiems šalies gyventojams.
„Lietuvoje trūksta tik Omega3 riebalų rūgščių ir vitamino D, dėl viso kito yra klaustukas. Aišku, jei yra labai prasta mityba, valgomos picos, kebabai ir panašus maistas, tikrai gali trūkti vitaminų. Bet tai gal tada pirmiausia reikia tvarkyti mitybą“, – pastebėjo T. Kundrotė.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, profesorius Rimantas Stukas pridūrė, kad tyrimai neretam lietuviui rodantys ir vitamino C stoką, tačiau tą labai gerai galima subalansuoti su maistu.
„Jei žmogaus mityba nevisavertė, jis negauna kažkokių medžiagų, tai to, ko negauna su maistu, geriau tegu gauna su papildais, nei išvis negauna. Bet ant maisto papildo pakuotės juk parašyta – maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Taigi pirmiausia reikia sutvarkyti mitybą, o po to, jei yra padidėjęs poreikis ar mityba ne visada tinkama, tada jau papildome“, – komentavo jis.
Gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė portalui tv3.lt pažymėjusi, kad valgoma juk ne tik dėl sotumo jausmo.
„Juk dėl ko apskritai valgoma? Ne tik dėl alkio ir sotumo jausmo. Valgyti ir akims malonu, ir kramtymas, skonio pajautimas reikalingas. Galėtume kosmonautų maistu maitintis, bet kiek laimingų žmonių būtų? Bet tikrai įmanoma valgyti ir laimingai, ir sveikai“, – sakė ji.
Kai reikia, skiria pats gydytojas
Specialistai patvirtino, kad tikrai yra atvejų, kai tikrai reikia tam tikrų papildų. Bet įprastai tada jų išrašys pats gydytojas, matydamas tam poreikį.
„Išties mikroelementų dažnai pritrūkta, pavyzdžiui, geležies, tada tikrai reikėtų jos vartoti papildomai. Taip pat pritrūksta kalio, magnio, ypač vyresniame amžiuje moterims, kai pradeda vystytis osteoporozė, naudingi kalcio papildai. Bet tą dažniausiai rekomenduos pats gydytojas. Jei žmogus niekuo nesiskundžia, jaučiasi žvalus, vadinasi, viskas gerai ir nieko papildomai vartoti nereikia“, – pastebėjo T. Kundrotė.
Paklausus, ar verta nervų sistemai sustiprinti papildomai vartoti, pavyzdžiui, vitamino B, gydytoja priminė, kad daug jo pagamina pats organizmas, žarnyno gerosios bakterijos. „Ir su mityba galima jo gauti, tad gal kiek pervertinta šio papildomai vartojamo vitamino reikšmė“, – sakė ji.
Per daug nepakenks, bet pinigai bus paleisti vėjui
Pašnekovė teigė, kad vitaminų perdozavimo atvejai yra labai pavieniai, tad ne reikalo vartojami papildai gal labai nepakenks, bet ir naudos didelės gali nebūti – tai tiesiog gali būti į balą išmesti pinigai.
Nors dažnas nori vartoti papildų imunitetui sustiprinti, T. Kundrotės teigimu, papildai imuninei sistemai stiprinti išties yra abejotinos vertės.
„Norint profilaktiškai stiprinti imunitetą tai tikrai nėra pirmas pasirinkimas. Imunitetą stiprinti padeda keli pagrindiniai dalykai – sveikas miegas, poilsio-darbo režimas, buvimas gryname ore, fizinė veikla ir mityba. O ypač vaikams imunitetas stiprėja vaikams sergant. Žmogus kitą kartą galvoja, kad išgers tabletę ir bus sveikas, bet tiesiog reikia iš esmės keisti mitybą“, – patarė šeimos gydytoja.
Ji priminė, kad subalansuota mityba reikalinga ne vien dėl to, kad nereikėtų vartoti maisto papildų, tai – būtina sąlyga ligų prevencijai:
„Mityba labai siejasi ir su onkologinėmis, kraujotakos ligomis, diabetu, tai yra gyvenimo pagrindas – jei valgome visavertį maistą, mažiau sergame, geriau jaučiamės, turim daugiau energijos, stipriai sumažiname riziką sirgti sunkiomis ligomis.“
Pati sirgau kovidu prieš kelis mėnesius ir nieko nenorėjau valgyti, bet tik rūgščių produktų, tad visada reikia įsiklausyti organizmą, ko jis nori. Jei normaliai maitinamės, jokių vitaminų ir ligos metu nereikėtų trūkti.
Ar peršalus reikia papildomų vitaminų?
R. Stuko teigimu, kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai – sąmoningai įsivertinti maisto racioną, ar gaunama visų medžiagų, gal žmogus sirgo, nusilpo organizmas, tad reikia daugiau medžiagų, nei jų gaus su maistu.
Vis tik T. Kundrotė patarė ir susirgus pirmiausia laikytis subalansuotos mitybos principų, o ne skubėti griebtis papildų: „Jei peršalę nieko nevalgome, blogai jaučiamės, sunku ryti, tada galbūt yra prasmės tam tikrų medžiagų pavartoti papildomai. Bet jei tuo laikotarpiu normaliai maitinamės, valgome visavertį maistą, tai jokių vitaminų ir ligos metu neturėtų trūkti.“
Profesorius R. Stukas savo ruožtu pabrėžė, kad jei jau papildai perkami, reikia akylai įvertinti produktą.
„Tačiau reikia pasižiūrėti, ką perki, įsigilinti, nepirkti aklai, jei koks kaimynas perka. Kaip ir su maistu – kiekvienas individualus, medžiagų apykaita, gyvensena individuali, tai ir čia nėra vienos taisyklės. Bendros rekomendacijos yra bendros, bet nereiškia, kad jas aklai reikia prisitaikyti. Tam reikia kelti visuomenės sveikatos raštingumą“, – kalbėjo jis.
Kas perkant turėtų kelti abejonių
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Giedrė Lukoševičienė atkreipė dėmesį, kad tokius produktus rinktis reikėtų atidžiai, pasitikrinti, ar jie į rinką tiekiami teisėtai.
„Maisto papildai yra maisto produktai ir juos į rinką tiekiantys asmenis turėtų būti registruoti kaip maisto tvarkytojai. Taip pat rinkai teikiami maisto papildai privalo būti notifikuoti, t. y. pranešti mūsų tarnybai apie jų tiekimą rinkai. Jei jie atitinka visus reikalavimus, maisto papildai yra įtraukiami į notifikuotų papildų sąrašus. Jis yra skelbiamas viešai mūsų tinklalapyje ir vartotojai, jei jiems kyla abejonių, ar papildas teisėtai tiekiamas į rinką, gali pasitikrinti“, – paaiškino ji.
VMVT specialistė pažymėjo, kad papildai turi būti atitinkamai paženklinti, ženklinimo informacija turi būti lietuvių kalba, nurodytos sudedamosios dalys, jų kiekiai, gamintojas ar platintojas Lietuvoje.
„Nes būtent jie atsakingi už maisto papildo saugą ir kokybę. Ypač dažnai produktą žmonės perka internetu, tai jei nėra nurodytas platintojas Lietuvoje, jau reikėtų pasitikrinti, ar tai tikrai teisėtai veikiantis ūkio subjektas“, – komentavo G. Lukoševičienė.
Abejonių turėtų sukelti, jei maisto papildui yra priskiriamos gydomosios savybės. Specialistė pabrėžė, kad papildai skirti maisto racionui papildyti, o teiginiai apie gydymą, jog apsaugo nuo, pavyzdžiui, peršalimo ligų, reiktų pasitikrinti, ar tokia informacija teisinga.
Be kita ko, maisto papildais nėra privalu prekiauti tik vaistinėse, jų galima rasti ir kitose parduotuvėse, turguje, kioskuose, internetinėje prekyboje. Pasak VMVT specialistės, būtent internetinėje erdvėje dažniau pasitaiko pažeidimo atvejų.
„Pavyzdžiui, ne visada būna nurodytos sudedamosios dalys. O tai labai svarbu, nes yra pakankamai griežtai reglamentuotos medžiagos, kurias leidžiama naudoti gamybai“, – sakė G. Lukoševičienė ir pridūrė, kad visais tokiais atvejais gyventojai raginami pranešti apie pažeidimus.
O pagal ką, pagal gydytojus, nustatyti ko būtent tau trūksta? Tuo labiau žinome, kad ir pas gydytojus specialistus patekti ir gauti gydymą jau tapo problema. Kalbama pvz., kad Šiauliuose jau kuris laikas nedaromas magnetinis rezonansas, kad jis sugedęs ir niekas nėremontuoja... Gal čia galėtų pakomentuoti visų galų meistras Dulkys?
