Kaip pasakojo ji, turbūt sunku būtų rasti šeimos gydytoją, kuris nesusidūrė su jau pasveikusiuoju nuo COVID-19. Medikų nestebina net ir jaunų, lėtinių sutrikimų neturinčių asmenų skundai.
„Daktare, nesuprantu, bet aš pavargstu vos nušluosčiusi dulkes – turiu prisėsti ir atsikvėpti”, – trisdešimtmetės jaunos mamos žodžius citavo gydytoja.
„Negaliu pakankamai lengvai kvėpuoti vaikščiodamas, o kai užlipu į antra aukštą – jaučiu oro trūkumą…”; „man širdis labai daužosi, krūtinėje jaučiu lyg drebėjimą, ir vis pamirštu kur ką padėjau, ko ėjau, miegas labai blogas”; „Mama po ligoninės grįžus – na tokia nuolat susierzinusi, blogai miega, negali visko pasidaryti, turbūt todėl pyksta…” – su tokiais ir panašiais nusiskundimais šeimos gydytojai šiuo metu susiduria kasdienėje savo praktikoje.
Sveikimas trunka ir kelis mėnesius
„Pasigilinau – jau įvairios didelės klinikos, medicinos mokslų daktarai su kolegomis visame pasaulyje aprašo „po COVID-19 sindromą”. Kas liūdina – kad šis kartais pasireiškia net ir lėtinių ligų neturintiems pacientams, persirgusiems koronavirusine infekcija, net ir patyrus tik lengvus simptomus.
Žinoma, dažniau tai pasireiškia vyresnio amžiaus, su lėtinėmis ligomis žmonėms. Atsigavimas po ligos gali užtrukti nuo 2–4 savaičių iki kelių mėnesių. Bet tikrai mažesnei daliai persirgusiųjų“, – pabrėžė J. Dūdienė.
Kokie liekamieji reiškiniai dažniausi?
Gydytoja vardijo, kad dažniausiai koronavirusu persirgusiems asmenims pasireiškia nuovargis, kuris gali būti „gilus“, atsirandantis atliekant lengvus namų ruošos darbus – kaip skalbinių tvarkymas ar dulkių šluostymas, po pasivaikščiojimo su šunimi ir nepraeinantis net pailsėjus, pasnaudus.
Kvėpavimo trūkumas net ir nedidelio fizinio krūvio metu, sumažėjusi ištvermė – dar vienas būdingas simptomas.
Rečiau pasitaiko kosulys (sausas, be atsikosėjimo), galimi raumenų, sąnarių, krūtinės skausmai, galvos skausmas, svaigimas.
Galimi lydintys simptomai – ir atminties sutrikimas, dėmesio koncentracijos sumažėjimas, blogas miegas.
Po gydymo intensyvios pagalbos skyriuose, DPV (dirbtinės plaučių ventiliacijos) gali išsivystyti potrauminio streso sindromas, nerimo sutrikimas, depresija.
„Būtina tokios būklės neignoruoti ir kreiptis pagalbos laiku“, – akcentavo šeimos gydytoja.
Ilgalaikės pasekmės dėsningos
J. Dūdienės teigimu, viskas gana dėsninga ir kalbant apie ilgalaikes koronaviruso pasekmes organizmui.
„Visų pirma, gerai, kad jos yra retos. O šiaip, priklausomai kokį organą koronavirusas pažeidžia, gali vystytis plaučių fibrozė (randėjimas), prasidėti ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumo rizika, dėl krešėjimo sutrikimo (klampumo) – smulkių trombų gamybos – gali būti pažeistos smulkios kraujagyslės, dėl ko gali įvykti širdies infarktas arba insultas, gali išsivystyti ir širdies ritmo sutrikimai ar širdies nepakankamumas.
Beje, panašūs ilgalaikiai poinfekciniai sindromai (fizinio ir protinio aktyvumo sumažėjimas, nuovargis, nepraeinantis pailsėjus), aprašomi medicininėje literatūroje jau ne pirmus metus, – ir SARS infekcijos pasekmės (arba HBV, HCV, CMV virusų sukelti reiškiniai)“, – dėstė gydytoja.
Ji pridūrė, kad, pavyzdžiui, ilgai išliekantys galvos skausmai, svaigimas ir nuovargis – ne vieno paciento palydovas ir persirgus sunkia erkinio encefalito forma. Tai pat kaip ir seniai žinoma komplikacija – kardiomiopatija po persirgto gripo.
„Dabar daug rašoma apie po Covid-19 sindromo reabilitaciją po sunkių formų pasaulyje (tiek ir pas mus, tikiuosi, tai vyks sklandžiai), ji atliekama prižiūrint reabilitologams, kineziterapeutams“, – dėstė J. Dūdienė.
6 žingsniai sveikatai grąžinti
Gydytoja toliau pateikė 6 žingsnius, kas, patariama, padėtų greičiau atgauti sveikatą po Covid-19 infekcijos. Pabrėžiama, kad tai aktualu tiek fizinį, tiek protinį/kūrybinį darbą dirbantiesiems.
Mankšta – fizinis aktyvumas. Būtina sąlyga – krūvį didinti palaipsniui, atlikti reguliariai kasdien. Labai rekomenduojama treniruoti pilvinį kvėpavimą. Pratimai ĮKVĖPIMAS:IŠKVĖPIMAS = 2:4.
Ištvermė turi būti treniruojama nuosekliai, jei fizinio aktyvumo ir intensyvesnio kalbėjimo metu prasideda kvėpavimo pasunkėjimas, oro trūkumas – stabtelkite (nebejudėkite, nebekalbėkite), susitelkite į ramų įkvėpimą–iškvėpimą. Netgi perkelkite dėmesį nuo savo būsenos – į horizontą, į paveikslą. Padeda trūkstant oro – atsisėdus pasilenkti į priekį.
Mityba – reguliarus, visavertis sveikatai palankus gausus vitaminų ir mineralų šviežias maistas. Svorio pokyčiai COVID infekcijos metu įvairuoja – didėja/mažėja. Turi būti daržovių, baltymų (kiaušiniai, paukštiena, varškė, augaliniai baltymai). Maistas turi būti nekeptas, nerūkytas – tai tikrai svarbu (lengvai virškinamas, troškintas, virtas). Tinka tęsti ir visus ligos metu vartotus maisto papildus ir vitaminus.
Atminties pratimai (COVID-19 pažeidžia atminties centrą). Mąstymo ir dėmesingumo grąžinimui – lavinantys užsiėmimai – puzlės dėlionės, atminties žaidimai/pratimai ar net eilėraščių, dainų mokymasis mintinai. Tinka viskas, kas priverčia protą dirbti. Čia irgi aktualu krūvį didinti – nuo lengvo iki „aštraus proto“ reikalaujančių užduočių. Ypač svarbus kokybiškas pakankamas miegas.
Nerimo profilaktika. Suprasti, kad negrįžtama į savo gyvenimo tempą vos grįžus iš ligoninės ar po ambulatorinio gydymo vos parašius „COVID-19 infekcija baigta“. Įvertinkite savo lūkesčius, sulėtinkite tempą, galimas pereinamasis laikotarpis grįžimui į ankstesnes darbingumo vėžes.
Atkreipkite dėmesį į nerimą keliančius signalus – net jeigu tai užsitęsęs galvos skausmas ar intensyvus nuovargis, nerimas – kreipkitės dėl ištyrimo.
Išmokti priimti pagalbą net paprastuose buitiniuose reikaluose – tai padės kovoti su išsekimu, palaipsniui atgauti savo energingumą.
„Turėkite omenyje, kad jūs ką tik nugalėjote ligą (kaip ir COVID-19, taip ir bet kokią kitą sunkią infekcinę ligą), kuri ypatingai ūmiai pažeidė jūsų imuninę sistemą, ir būtų labai protinga grįžti prie kasdienių darbų palaipsniui, o ne nerti stačia galva atgal į beprotišką tempą“, – atkreipė dėmesį J. Dūdienė.
