Nors dalis gyventojų vis dar pasiskundžia, kad kaukių dėvėjimas jiems kelia diskomfortą ir vargina specialistai gerų žinių neturi. Net jei nuslūgus omikrono bangai dalis šių apsaugos priemonių dėvėjimo taisyklių švelnės, visiškai pamiršti apie kaukes greitai negalėsime.
Ne laikas imtis dar atlaisvinimų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytojos, epidemiologės Daivos Razmuvienės manymu, tol, kol omikrono bangos kreivė nebus perlaužta, svarstyti apie didesnius švelninimus ir kaukių atsisakymą nebūtų racionalu.
„Dabartiniu metu Lietuva dar vis kopia į vadinamą piką – kiekvieną dieną savaitės vidurkiai rodo, kad sergančiųjų skaičiai kiekvieną savaitę daugėja 50–60 procentų, lyginant su prieš tai buvusia. Reiškia, dar vis kopiame į įkalnę. Kai pasieksime piką, aišku, bus toks laikotarpis, kai laikysis dideli skaičiai ir po to įvyksta lūžis.
Šiuo metu, kai ir taip yra tam tikri palengvinimai, nuimtas galimybių pasas, visa atsakomybė liko žmogui. Ir viena iš jos dalių ir yra kaukė arba respiratorius. Ir tikrai kiti žmonės, kai respiratorių net nereikėjo, save saugodami, įvertindami rizikas, jie vaikščiojo su respiratoriais. Taigi tikrai nemanau, kad dabar būtų pat laikas imtis dar kitų atlaisvinimo priemonių“, – komentavo gydytoja.
Ji priminė, kad kitos šalys, ypač Vakarų Europoje, pradeda laisvinimus dėl to, kad omikronas pradėjo plisti anksčiau ir ten jau yra kita ligos išplitimo stadija – daugėja hospitalizuojamų pacientų.
„Tad kitos šalys bando daryti atlaisvinimus vertindamos situaciją, žmonių įsiklausymą į rekomendacijas. Sakyčiau, labai svarbus yra psichologinis momentas, nes, pamenu, kai buvo karantinas 2020 m., tai jam pasibaigus žmonių buvo tokia nuomonė, kad baigėsi ir pandemija. Dabartiniu metu irgi žmonės gali suprasti, kad tai jau pabaiga. Bet tai nėra pabaiga, dar įtemptas laikas, Lietuvoje nuo praėjusios savaitės yra daugiau hospitalizuojamų žmonių į ligonines“, – aiškino D. Razmuvienė.
Taigi ir visos priemonės – kaukės, dezinfekcija, atstumai, nesibūriavimas, vakcinavimas, testavimas – viename krepšelyje sudėtos reikalingos ir kiekvienas asmuo turi įvertinti savo asmenines rizikas ir tuo naudotis.
„Ypač tą daryti turi vyresnio amžiaus asmenys, nes jų skiepijimo procentai Lietuvoje nėra pakankami. O jei omikronas įsisuks, o greičiausiai įsisuks tarp jų, tai žinant fiziologines imuniteto savybes, lėtinių ligų mastą, gali būti ir rimtesnių pasekmių“, – neslėpė gydytoja.
Ragino keisti į respiratorių
Ji sutiko, kad keičiantis situacijai, gali keistis ir reikalavimai.
„Matome, kad ir dabartiniu metu daug nepatenkintų, kad greitai keičiasi reikalavimai, rekomendacijos, kvadratiniai metrai. Bet tie ribojimai keitėsi, keičiasi ir, be abejonės, keisis. Nes labai sunku nuspėti, kaip tas omikronas elgsis toliau, juo labiau, kad yra jo potipių“, – teigė D. Razmuvienė.
Ji pridūrė apskritai nemananti, kad kaukė ar respiratorius psichologiškai ar fiziologiškai labai trukdo žmogui gyventi, kvėpuoti.
„Respiratorius yra net labiau priimtinas, jis nėra taip arti veido, kvėpavimo funkcija ir prigludimas prie veido yra žymiai geresnis, nėra jokio noro jį taisyti, liesti rankomis“, – komentavo gydytoja.
Ji kartu atkreipė dėmesį, kad respiratorius turėtų būti be filtriuko ar kitaip vadinamo ventilio.
„Rekomenduojami respiratoriai be filtriukų, nes tuomet, jei žmogus yra infekuotas, būtent per tą filtriuką iškvėps virusą ir gali užkrėsti kitą žmogų. Taigi toks žmogus apsaugo tik save, jis neįkvėps viruso, bet iškvėpti iškvėps, tai savo funkcijos neatliks“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Taps norma ir ateityje
Pašnekovei antrindamas virusologas prof. Saulius Čaplinskas pažymėjo, kad kol turime tokį platų viruso cirkuliavimą visuomenėje, kaukes dėvėti būtų išmintinga.
„Matome, kaip daug užsikrečia vaikų, kaip jie parneša virusą į namus, tėveliai gali parnešti į darbus ir taip toliau. Taigi rizikingose situacijose, būnant uždarose patalpose, kur yra daug žmonių, kaip įpratome sakyti, ne iš to paties socialinio burbulo, tai tokiose situacijose nedėvėti kaukės būtų neišmintinga, ypač rizikos grupei priklausantiems žmonėms“, – sakė medikas.
Anot jo, tiems, kas tai supranta, logiška bent kol taip virusas cirkuliuoja, o ir ateityje, kitą sezoną, kad ir nebūtų tokio plataus koronaviruso plitimo, bet cirkuliuojant peršalimo virusams dėvėti kaukę.
„Matome, kaip tai puikiai padeda išvengti tiek kovido, tiek gripo, paragripo ir kitų peršalimą sukeliančių virusų, jei žmonės atitinkamai rizikingose situacijose dėvi kaukes. Jau nekalbu apie etai, kad reikia laikytis atstumo, trumpinti buvimo laiką ir pasirūpinti ventiliacija“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Tai, jo teigimu, reikėtų priimti kaip tam tikrą normą, ypač rizikos grupės žmonėms. „Pavyzdžiui, ta pati pavasarinė alergija. Tie žmonės, kurie dėvės kaukę, jie tik pagerins savo sveikatą. Tai ryškiai buvo stebima pirmos pandemijos bangos metu, kai žmonės net vasaros metu buvo verčiami būti su kaukėmis, o alergologai pastebėjo, kad ryškiai sumažėjo sunkių alergijų“, – priminė virusologas.
Visgi S. Čaplinskas pažymėjo, kad tik sąmoningumo, o ne prievartos keliu galima išsiugdyti įpročius, kaip reikėtų elgtis naujomis sąlygomis.
„Tiek per visą pandemijos laikotarpį, o dar anksčiau – per AIDS pandemiją, visada pabrėždavau, kad prievartinės priemonės, gąsdinimai gali duoti tik trumpalaikį efektą, o ne stabilų ilgalaikį. Taigi jei žmonės patys neįsisąmonins, kodėl vienoje ar kitoje situacijose turi atitinkamai elgtis, nieko ir nebus“, – sakė virusologas.
Ventiliacija eina pirmiau
Paklaustas, galbūt visgi artimiausiu metu būtų galima galvoti vietoj visuotinio kaukių dėvėjimo numatyti tik tam tikras taisykles, pašnekovas priminė dar svarbesnį dalyką – ventiliacijos užtikrinimą.
„Reikia visur įvertinti riziką – kokia ji sėdint kino teatre ilgą laiką ir tam pačiam dramos teatre, kokia ten ventiliacija. Ir dabar svarbu ne patalpų kvadratūra, o kubatūra, kaip ten keičiasi oras, kiek laiko šalia vienas kito žmonės būna. Juk jei kalbėsime apie choro repeticiją, tai jei neaišku, kokia ventiliacija, ten kaukių juk nedėvės. O jei ten papuls toks, kuris bus infekuotas, tai išskirs labai daug viruso.
Taigi reikia priemonių komplekso. Autobuse sėdint bus viena rizika, taksi važiuojant – kita, skrendant lėktuvu, vėlgi, ten ventiliacija labai gera, stovi hepafiltrai. Ir puikiai žinome, kad ten ir be kaukių be kaukių būnant, jei yra tas, kuris skleidžia virusą, ne visi užsikrečia, o tik kai kurie šalia sėdintys. O jei dar kaukes dėvės, nebent kai valgys ar gers, tai dar kita situacija bus. Visa tai ir yra nauja elgsenos kultūra naujomis sąlygomis“, – aiškino S. Čaplinskas.
Kaukė – ne bausmė, o būdas saugotis
Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis savo ruožtu sakė nesuprantantis, kodėl visi kaukę mato kaip siaubą ir kaukių dėvėjimą kaip prievartą kažkam.
„Štai dabar esu gryname ore ir dėviu kaukę, nes esu viešoje vietoje ir žinau, kad kaukės dėvėjimas viešoje vietoje didina mano saugumą. Čia yra esminis dalykas – o ne todėl, kad vadžia liepė. Dabar esu Portugalijoje, kaukių dėvėjimas neprivalomas, bet visi dėvi kaukes. Tėvai atveža vaikus į mokyklą, uždeda kaukes. Kodėl ta kaukė priimama kaip didžiausias siaubas? Tai – veiksminga, pigi, lengviausiai pritaikoma profilaktikos priemonė“, – pažymėjo profesorius.
Anot jo, kitas dalykas, jeigu tam tikra epidemiologinė situacija reikalauja, kad būtų priimami administraciniai sprendimai, bet visų pirma kaukė reikalinga tam, kad pats žmogus būtų saugus.
„Taigi ir čia reikia matyti ne kokį siaubą, o saugumo priemonę ir tada visiškai nesvarbu, yra tas reikalavimas, ar ne. Kaukė yra veiksminga individualios apsaugos priemonė, tai nebediskutuojama. Tačiau vis dar yra mūsų toks mentalitetas – aš nieko nenoriu, stosiu protestuoti, o valdžia tegu pasirūpina manimi, kad būčiau sveikas. Bet taip nėra“, – pastebėjo V. Usonis.
Viena kaukė karantinui – geriau nei jokios?
Gydytojas sutiko, kad kaukė, be abejo, turi būti dėvima ne pasmakrėje, juo labiau viena kaukė visam karantinui negerai.
„Bet net tokiu atveju, jei ji teisingai uždėta, tai bet kuriuo atveju geriau negu nieko. Kaukės neišfiltruoja bakterijų ir juo labiau virusų, bet ką jos padaro – iškvepiamus oro, seilių lašelius suskaido į mažiausius, kurie toli neplinta. Taigi potencialiai infekuotas žmogus iškvepiamų oro dalelių neskleidžia toli. Kaukės esmė yra tokia“, – priminė jis.
Anot pašnekovo, kol yra tokie užsikrėtimų skaičiai, tiek protrūkių mokyklose, kiekvienas turime pasisaugoti patys: „Dabar toks pandemijos etapas, kai mentaliteto prasme reikia tokio pokyčio, kad ne valdžia turi manimi rūpintis, o aš pats savimi. Tam šiandien yra visos sąlygos. Turime ir nebrangiai kainuojančias kaukes, ir dezinfektantų, greitųjų testų rinkinių, viešose vietose išmokome laikytis atstumų, reguliuoti žmonių srautus, nemokamai skiepijamos veiksmingos vakcinos.“
