Paragavus kai kurių uogų galima stipriai apsinuodyti, o didesnis jų kiekis neretai būna mirtinas. Apie tai, kokias nuodingas uogas lengva supainioti su tinkamomis vartoti, naujienų portalui tv3.lt papasakojo Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto biologas Lukas Petrulaitis.
Nuodingiausia uoga Lietuvoje
Pašnekovas įspėja, kad šiuo metu miškuose galima rasti ne vieną nuodingas uogas brandinantį augalą. Kaip vieną pavojingiausių jis pažymi paprastąjį žalčialunkį (Daphne mezereum). Jo prinokusios skaisčiai raudonos uogos savo dydžiu primena raudonąjį serbentą, nors nuo pastarojo lengvai atskiriamos tuo, kad uogos auga ne kekėse, o tiesiai ant stiebo.
„Šis augalas yra įdomus tuo, kad visos jo dalys, ne tik uogos, yra nuodingos. Bene nuodingiausia dalis yra uogoje esantis sėklos branduolys. Jeigu vaikas suvalgytų 10–15 tokių uogų, tai tikrai galėtų baigtis mirtimi.
Pakramčius žalčialunkio šakelių, burnoje galėtų atsirasti žaizdos. Visa laimė, kad paprastojo žalčialunkio uogos yra neskanios, todėl dažniausiai toks kiekis nėra suvalgomas“, – komentuoja L. Petrulaitis.
Šiukštu neragaukite šių uogų
Dar viena dažnai miškuose sutinkama labai nuodinga uoga yra keturlapė vilkauogė (Paris quadrifolia). Anot specialisto, gerai šios uogos nepažįstantys galėtų ją lengvai supainioti su mėlyne. Vis dėlto, biologo teigimu, keturlapė vilkauogė turi keletą specifinių požymių.
„Nuo mėlynės ji skiriasi tuo, kad yra šiek tiek aukštesnė, auga pavieniui arba nedidelėmis grupėmis ir neauga ant krūmelių. Keturlapė vilkauogė auga ant į viršų iškelto žoliško stiebelio.
Aplink tą stiebelį vienas prieš kitą yra išsidėstę keturi lapai, kartais pasitaiko ir penki. Lietuviams vertėtų atsiminti posakį „lapai keturi – valgyt negali“. Taip pat nuo mėlynės ją padeda atskirti pilkas apnašas, o uoga yra gerokai didesnė nei mėlynės“, – pasakoja pašnekovas.
Kalbėdamas apie nuodingas uogas, L. Petrulaitis skuba paminėti ir paprastąjį sausmedį (Lonicera xylosteum). Specialistas įspėja, kad visos šio augalo dalys, taip pat kaip ir prieš tai minėtų augalų, yra nuodingos.
„Tai nedidelis, iki 1,5 metro dažnai miškuose augantis krūmas, brandinantis gražiai atrodančias, skaisčiai raudonas uogas. Jos kažkiek primena tarpinį variantą tarp raudonųjų serbentų ir vyšnių.
Tačiau, vėlgi, atskiriamos nuo pastarųjų tuo, kad uogos auga beveik ant šakelių ir neturi kotelio“, – atskleidžia specialistas.
Biologas užsimena ir apie dar vieną nuodingą krūmą, brandinantį taip pat šiek tiek nuodingas uogas – paprastąjį šaltekšnį (Frangula alnus): „Tai kiek didesnis, iki 2 metrų užaugantis krūmas. Sunokusios jo uogos yra beveik juodos, o neprinokusios – raudonos. Suvalgius keletą šio augalo uogų viduriuojama, vemiama. Būtent todėl tinkamai paruošta paprastojo šaltekšnio žievė nedideliais kiekiais yra naudojama vaistiniams preparatams.“
Pašnekovas įspėja ir dėl visiems puikiai pažįstamos paprastosios pakalnutės (Convalaria majalis), kuri subrandina oranžinės spalvos uogas, galinčias priminti neprinokusias spanguoles. Tačiau, pasak L. Petrulaičio, šių uogų spalva šiek tiek skiriasi ir dažnai žmonės geba jų nesupainioti su tinkamomis vartoti miško gėrybėmis.
„Dažniausiai žmonės mato, kad pakalnutė morfologiškai skiriasi nuo spanguolės. Ji turi du plačius lapus, tai žmonės, tikriausiai, jos neskins, nebent vaikai galėtų tai padaryti“, – tikina jis.
Gresia rimtas apsinuodijimas ar net mirtis
Susigundžius paragauti minėtų uogų galimi rimti sveikatos negalavimai. Nors mirtis, kurią sukelia per didelis suvalgytų nuodingų uogų kiekis, pasitaiko retai, pasak specialisto, tai nėra neįmanomas dalykas, ypač vaikams. Vis dėlto dažniausiai nuodingų uogų pavalgę žmonės patiria rimtą organizmo apsinuodijimą.
„Dažniausiai pati pirminė ir stipriausia reakcija būna vėmimas, viduriavimas, pradeda svaigti galva. Jeigu suvalgomas didesnis uogų kiekis gali atsirasti drebėjimas, nedidelės raumenų konvulsijos, traukuliai“, – paaiškina pašnekovas.
L. Petrulaitis priduria, kad nuodingos uogos turi šlykštų skonį, todėl jų paragavę, žmonės dažniausiai supranta, kad daugiau į burną šių uogų imti nevalia. Tačiau biologas dar kartą skuba įspėti žmones jokiu būdu nerinkti ir nevalgyti jiems nepažįstamų uogų.
„Vertėtų paminėti, kad dalis auginamų dekoratyvinių krūmų taip pat turi uogas. Jie kartais sulaukėja, „pabėga“ į miškus ir pradeda ten veistis. Todėl žmonės galvoja, kad pažįsta augalą, nes jis panašus į kažkokį jiems gerai žinomą.
Tačiau, iš tikrųjų, tai gali būti nuodingas augalas. Bet kokiu atveju, imant bet kurią uogą, reikėtų dar kartą pasižiūrėti, ar tai yra tikrai tai, apie ką galvojame“, – akcentuoja biologas.
Pašnekovas priduria, kad seniau Lietuvoje natūraliai augęs spygliuotis europinis kukmedis (Taxus baccata), dabar dažnai auginamas kaip dekoratyvinis augalas, vėl aptinkamas miškuose ir pamiškėse, tačiau kaip sulaukėjęs ir išplitęs nuo sodybose ar prie namų auginamų krūmų.
„Visos šio augalo dalys yra nuodingos, išskyrus raudoną apyvaisį, kuris gali būti valgomas. Tačiau viduje esanti sėkla yra ypač nuodinga, gali stipriai pažeisti inkstus ir kepenis. Todėl reikėtų vengti bandyti valgyti kukmedžio uogas“, – teigia L. Petrulaitis.
Gamtininkas įspėja, kad augalų, kurių visos dalys yra nuodingos, nevalia skinti, kadangi kai kuriems žmonėms tai gali sukelti odos dirginimą, perštėjimą ar išbėrimą.
