Apie tai, kuo dar ši diena būdavo ypatinga, naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti etnologas Libertas Klimka. Jis taip pat atskleidė, ar šiemet greitai pavyks sulaukti pavasario.
Šv. Motiejaus diena
Visų pirma, pokalbio metu L. Klimka papasakojo apie šv. Motiejaus dieną. Pasak etnologo, ši diena pažymėdavo padidėjusį vikrumą ir prailgėjusias dienas.
„Visų pirma, reikia paaiškinti, kas yra „Molio Motiejus“. Kaime „Molio Motiejų“ pavadintų tokį nelabai darbštų žmogų, ištižėlį, nusipenėjusį, nelabai linkusį prie darbų. Šią dieną tokius, kurie visą žiemą pragulėjo ant duonkepės krosnies viršaus, ragindavo pajudėti.
Tuo tarpu vaikus ragindavo eiti lenktynių, nes ši diena yra tokia kaip vieversio judrumo ir vikrumo diena. Po žiemos sąstingio reikia išsijudinti“, – atskleidė pašnekovas.
Taip pat jis pasakojo, kad šv. Motiejaus dienos metu taip pat pasikeisdavo darbai ir būdavo pradedama ruoštis pavasariniams užsiėmimams.
Dėl to lietuviai netgi turėdavo ypatingą posakį, kuriuo ragindavo paskubėti pabaigti žiemos darbus ir pereiti prie laikotarpiui aktualesnių darbų.
„Ta diena susijusi ir su tuo, kad jos trukmė pailgėdavo, prasidėdavo jau kiti darbai kaime. Merginos iki Motiejaus dienos turėdavo pabaigti verpimą. Joms sakydavo: „Skubėk verpti, nes atskris vieversys ir į kuodelį priterš“.
Kodėl reikdavo skubėti? Nes jau laukdavo audimo staklės, mat kai diena pailgėja, padaugėja šviesos kaimo gryčioje ir reikėdavo imtis audimo“, – paaiškino etnologas.
Jis pridėjo, kad kaimo merginos šios dienos nepraleisdavo ir dėl to, nes atlikdavo su grožiu susijusį ritualą. Pasak jo, merginos susirasdavo švaraus sniego ir tris kartus juo nuprausdavo veidą. Manyta, kad toks paprotys leis visus metus džiaugtis skaisčia veido oda.
Vieversio diena
Dar kitaip vasario 24 diena yra vadinama Vieversio diena. Pasak L. Klimkos, paukščio pavadinimu diena praminta ne veltui.
Pasak jo, anksčiau tikėta, kad sugrįžęs vieversys išpranašaus, kada galima tikėtis artėjančios šilumos, kokia bus vasara.
„Vieversys būdavo pavasario pranašas. Labai senais laikais, pagonybės laikais, kaimo žmonės manydavo, kad deivė Paukštė atsiunčia savo pasiuntinius, o jie ant savo sparnų atneša pavasario šilumą.
Taip pat kaimo žmonėms vieversys būdavo toks svarbus pranašas, nes pagal tai, kur vieversys savo lizdelį pradėdavo sukti, žmonės spėdavo, kokia bus vasara.
Jeigu lizdelius vieversiai susukdavo ant kalvelių, aukštesnėje vietoje, reikšdavo, kad vasara bus lietinga, o jeigu kažkur žemiau, tai vasara bus sausa. Štai toks būdavo orų pranašas“, – aiškino pašnekovas.
Taip pat jis atskleidė, kad anksčiau lietuvių liaudis buvo sukūrusi sakmę apie vieversio atsiradimą. Anot L. Klimkos, ši sakmė leido nusakyti, kokios svarbos buvo šis paukštis lietuviams.
Etnologas pasakojo, kad vieversys dar kitaip yra vadinamas „artojų linksmintoju“ ir pokalbio metu pateikė šią sakmę:
„Buvo taip – kai saulė kaitino ir artojas arė, jo prakaitas lašėjo į dirvą. Artojas labai pavargo ir neapsikentęs paėmė įmirkusį prakaitu grumstelį ir metė į saulę. Tas grumstelis nukrito žemėn, pavirto vieversiu, paukštis pradėjo čirenti, linksminti artoją, kad jam darbo diena neprailgtų. Štai taip atsirado vieversys.“
Kokie orai laukia šiemet?
L. Klimka taip pat atskleidė, kad šiemet vieversys jau buvo pastebėtas. Etnologas tikino, kad paukštis parskrido anksčiau nei turėjo.
„Vieversys jau senokai pasirodė Lietuvoje. Jis buvo pastebėtas prieš porą savaičių, ypatingai pietiniuose regionuose.
Kaimo žmonės sako, kad jeigu vieversys anksčiau savo dienos atskrenda, tai turės dar „atgulėti“, o tai reiškia, kad pavasaris nebus greitas.
Gali tekti jo palaukti, o balandžio mėnuo dar ne vieną siurprizą mums iškrės – gali būti lietaus, šlapdribos ir vėjų“, – pranešė etnologas.
Anot jo, Vieversio diena – ne vienintelė, kuri liudijo apie šiemet vėlai pasirodysiantį pavasarį. Taip pat panašias prognozes buvo galima pamatyti pagal Pusiaužiemio dieną, minėtą sausio 25-ąją.
Etnologas taip pat garsiai svarstė, kad įdomu, ar pavasarinės šilumos šiemet sulauksime ir per Velykas, kurios bus vėlyvos (Velykos šiemet bus minimos balandžio 20 d. – aut. past.).
„Bet kokiu atveju, pavasaris ateis. Jau žydėjo žalčialunkiai, sugrįžo gervės, matosi, kad augalai ruošiasi pavasariui, pasikeitė karklų ir gluosnių spalva. Visgi, pavasaris bus ilgas.
Na, o apie kovą sakydavo taip – dieną tęžtą, o naktį braška. Tai labai būdingas reiškinys mūsų platumai, nes kai pašviečia saulutė, sniegas tirpsta, varvekliai tįsta, bet naktį dar šaltukas paspaudžia“, – baigė pokalbį etnologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
