„Esu pensininkas ir gyvenu šalia Draugystės parko. Išeinu pasivaikščiot, o čia še, tau, nevalyti visiškai pėsčiųjų takai.
Ar nėra pas mus kas tuo užsiima? Gėda bendrovės švaros valdžiai. Jiems sakyk ar nesakyk – vis vien vienodai rodo“, – nenuvalytais takais piktinosi pensininkas.
Kaip jau skelbėme, vėlų pirmadienio vakarą Kaune prasidėjo smarki pūga, o ryte pabudusius gyventojus pasitiko seniai matytos pusnys. Ant automobilių buvo galima pastebėti daugiau nei 10 centimetrų sniego sluoksnius.
Pikti,nepatenkinti viskuo...
Nuvalo kiemsargiai,pabarsto mišiniu...
Tada vėl nepatenkinti,nes batų padai išsitepa....
Tam senjorui linkėčiau pasidžiaugti gražiu ,baltu sniegeliu,pasijausti kaip vaikystėje buvo daug sniego....Kaip buvo smagu !
Daugiau teigiamų emocijų,mažiau pykčio..
Po iškritusio sniego, kai eilinį kartą šiaip ne taip buksuojant ir slystant išvažiavau, neapsikenčiau, paskambinau. Sureagavo greitai.
Valant sniegą nuo kelio buvo paliktas gan storas jo sluoksnis nubraukė tik paviršių; ir pabarstė druska. Dėl druskos sniegas vėžėse ištirpo ir ravai pasidarė dar gilesni. SEKANČIĄ dieną pašalė. Kelias pasidarė kaip traukinio bėgiai, tik įdubę. Nei pasukti, nei prasilenkti. Buvo galima visą kelią klausytis kaip suledėjęs sniegas, prieš tai pabarstytas druska, tarkavo mašinos dugną.
Jei prisninga labai daug ir norime važiuoti į darbą ar dar kur, tai reikia išsikasti patiems; nes na mūsų kelias ne pakankamai reikšmingas, kad iškastų ankščiau negu po 48 val.
AČIŪ už gatvių priežiūrą.
P.S: o JŪS verkšlenate dėl takelio parke, kai kiti, gyvenantys WILNO mieste, negali nuvažiuoti į darbą, parduotuvę, ligoninę, niekur; kol patys neišsikasa, nors mokesčius mokame.