Naujienų portalui tv3.lt susisekus su skirtingų prekybos centrų atstovais, vieni teigė, kad sukčiavimo atvejų nepasitaiko visai arba pasitaiko, tačiau retai, o kai kurie neslėpė, jog vagysčių tikrai būna.
Prekybos centrų atstovai įspėja, kad prekės parduotuvėse būna skaičiuojamos, kai kur net gi kasdien, o esant trūkumui peržiūrimi kamerų įrašai, todėl atsekti tuos, kurie pavogė prekes nėra sunku.
Ne tą prekę įmuša ir netyčia
Prekybos centro „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė teigia, kad kasdien jų parduotuvėse apsilanko daugiau nei 400 tūkstančiai klientų, o savitarnos kasomis besinaudojančių pirkėjų sparčiai daugėja – kas antras pirkėjas naudojasi savitarnos kasomis.
„Tokių atvejų, kai savitarnoje per klaidą įmušama ne ta prekė ar netikslus jų kiekis, išties pasitaiko. Pavyzdžiui, neteisingai pasirenkama obuolių rūšis – dažnu atveju tai gali būti ir neatidumo ar skubėjimo pasekmė.
Ir nors didžioji dalis mūsų klientų yra sąžiningi ir dėmesingi, o netyčia suklydę pakviečia darbuotoją ir stengiasi išspręsti situaciją, pasitaiko ir tyčinio sukčiavimo savitarnos kasose atvejų“, – neslepia I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė antrina „Maxima“ atstovei, teigdama, jog savitarnos kasos populiarėja ir priduria, kad viena iš priežasčių yra greitesnis apsipirkimas.
„Galima sakyti, kad yra dvi kategorijos pirkėjų ir jos pasiskirsčiusios beveik po lygiai – tie, kurie apsiperka įprastose kasose ir tie, kurie renkasi savitarnos. Savitarnos kasose vidutiniškai apsipirkimas trunka vos 2 minutes“, – tikina L. Skersytė.
L. Skersytė įvardijo, kad atvejų, kai savitarnos kasose pirkėjai atsiskaito ne už tas prekes, pavyzdžiui, sistemoje pasirenka ne tą vaisių ar daržovių rūšį, yra pavieniai. Juos dažniausiai galima įvardinti ne kaip galimus sukčiavimus, o labiau kaip neatidumą ir netyčinį kitos prekės pasirinkimą tiesiog jas sumaišius.
„Tokiais atvejais visada galima kreiptis į savitarnos kasų zonoje esantį darbuotoją, kuris padės. Jei savitarnos kasų darbuotojas pastebi, kad įskaičiuojama neteisinga prekė, taip pat perspėja apie tai klientą.“
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė atskleidė, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau tai nėra kasdieniai atsitikimai. Jei klientai tikrai sumaišo prekes, draugiškai tokius atvejus išsprendžia parduotuvėje, nes tikrai visko gali pasitaikyti.
O štai „Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė tikina, jog jie pasitiki savo klientais ir jokių sukčiavimų nėra iki šiol pastebėję: „Išties, pasitikime savo pirkėjais ir jų sąmoningumu – neturime nusiskundimų.“
Pasitaiko ir sukčiavimo atvejų
Nors prekybos centrų atstovų teigimu, dažniausiai pirkėjai įsigyja pigesnes prekes netyčia, to nežinodami arba per neapdairumą, tačiau vis tik pasitaiko atvejų, kai tai pirkėjai daro sąmoningai tyčia.
„Maxima“ atstovės I. Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, dažniausiai pasitaikanti sukčiavimo schema – kai savitarnos kasoje pasirinkta prekė yra kelis ar keliasdešimt kartų pigesnė nei išties mėginama įsigyti.
„Sukčiai įžūliai renkasi prekes net iš skirtingų prekių grupių ir vietoj brangios sveriamos prekės įsimuša pigią, tarkime, vietoje riešutų – svogūnus.“
„Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pastebi, kad vagys dažnai renkasi brangias prekes, pavyzdžiui, mėsos prekes, ar grožio priemones, o vėliau pavogtas prekes perparduoda.
Taip pat D. Ryliškis pripažino, kad atvejų, kai savitarnos kasoje yra įmušami pigesni saldainiai, daržovės, vaisiai ar riešutai tikrai pasitaiko: „Tokių atvejų tikrai būna, tačiau didžioji dauguma mūsų pirkėjų yra sąžiningi žmonės, kurie nesukčiauja.“
Padėti rasti sukčiaujančius pirkėjus padeda vaizdo kameros
Atvejus, kai pirkėjas savitarnos kasose bando sukčiauti, pastebi apsaugos darbuotojai. „Maxima“ atstovės teigimu, apsauginiams padeda dirbtinio intelekto programos, kurios identifikuoja prekes savitarnos kasose ir apie ne taip įmuštą prekę vaizdiniais ir garsiniais signalais praneša apsaugos darbuotojams.
Tačiau, jei sėkmingai išėjote iš parduotuvės, išsinešę brangesnių prekių už pigesnę kainą, džiaugtis per anksti nereikėtų, nes dažniausiai, su policijos pareigūnų pagalba, sukčiavę asmenys yra nustatomi praėjus kuriam laikui po jų apsipirkimo.
„Norfa“ atstovas D. Ryliškis teigia, kad parduotuvę stebi tiek darbuotojai, tiek kameros, o apsauga gali stebėti viską esamuoju laiku per kameras ir tikrinti įrašus.
„Prekių likučiai yra skaičiuojami kiekvienos darbo dienos gale, jei yra trūkumai ar neatitikimai, apsauga peržiūri tos dienos vaizdo kamerų įrašus ir tokiu būdu suranda vagį“, – tikina pašnekovas.
„Lidl“ atstovės teigimu, jei savitarnos kasų darbuotojas pastebi, kad įskaičiuojama neteisinga prekė, jis klientą perspėja.
„Iki“ komunikacijos vadovė nurodė, kad apie vagis pranešama policijai ir pridūrė, kad šiuo metu yra pradėta diegti sistema, kuri leidžia be žmogaus įsikišimo identifikuoti pirkėjus, kurie sukčiauja savitarnos kasose.
Už vagystes gali grėsti net laisvės atėmimas
Prekybos tinklų atstovai įspėja, kad už vagystes ir sukčiavimą gali grėsti baudos ar net laisvės atėmimas.
„Sukčiavimas gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę. Už sukčiavimą, kurio metu padaryta iki 150 eurų žala, asmuo užsitraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 90 iki 400 eurų.
Jei žala dėl sukčiavimo yra didesnė nei 150 eurų, numatyta baudžiamoji atsakomybė, kuri gresia bauda, areštu, viešaisiais darbais ar net laisvės atėmimu iki trejų metų, priklausomai nuo žalos dydžio ir kitų byloje nustatytų aplinkybių.
Nustačius sisteminius to paties asmens sukčiavimo atvejus, kurių visuma sudaro 150 eurų ir daugiau, gali būti pripažinta, kaip turinti tęstinės nusikalstamos požymius ir kvalifikuotina kaip baudžiamasis, o ne administracinis nusižengimas“, – tikina „Maxima“ atstovė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Iki“ tinklo atstovė V. Budrienė papasakojo, kad nuo 2023 m. birželio 21 d. buvo naujai išaiškintas nusikaltimų kvalifikavimas dėl nuolat vagystes vykdančių asmenų veiksmų vertinimo.
Todėl nuolat vagystes vykdantys asmenys, nors ir vagiantys prekių iki 150 eurų, traukiami baudžiamojon atsakomybėn apjungiant jų vagysčių padaromą žalą, t. y. pavogęs tris kartus prekių už 70 eurų, jis bus patrauktas ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn.
