Tačiau šiemet visi vis dar gali pasinaudoti parama tiek tinklų įrengimui ir pertvarkymui bendrose patalpose (laiptinėse), tiek butuose, tiek naujų ir modernių viryklių įsigijimui.
Pasak Energetikos ministerijos, taip gyventojai savo aplinką gali paversti saugesne. O vis dar nepasikeitusiems dujų balionų specialistai vardija, ką daryti ir ko nedaryti įvykus dujų nuotėkiui.
Paramos – po 726 eurus
Energetikos ministerija primena, kad visi gyventojai iki kitų metų turi pasikeisti dujų balionus.
Nuo 2025 m. trijų aukštų ir didesniuose daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami, tad Energetikos ministerija kviečia tokių daugiabučių gyventojus suskubti juos pasikeisti ir pasinaudoti valstybės parama.
Keičiant dujų balioną, vienam butui valstybė skiria iki 726 eurų paramos. Daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse bei bendros paskirties patalpose – iki 242 eurų.
Namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui – iki 242 eurų. Taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui – iki 242 eurų.
Tam ministerija šiemet skirs 3,8 mln. eurų.
„Gyventojai turi galimybę pasidaryti savo aplinką saugesnę ir pasigerinti savo gyvenimo sąlygas, maisto gamybai naudoti alternatyvas.
Kaip rodo praktika, namui numatytos dotacijos praktiškai pakanka atlikti pokyčius suplanuotuose butuose. Svarbiausia, susitarti kaimynams ir spręsti aktualų klausimą“, – komentavo Energetikos ministerijos atstovai.
Jie pridūrė, kad minėtą paramos priemonę administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, kuri vasario mėnesį planuoja skelbti naują kvietimą.
Nepasikeitus – baudos
Dujų balionų nepasikeitimas, Energetikos ministerijos teigimu, būtų traktuojamas kaip Energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos norminių aktų pažeidimas.
Ministerija nurodė, kad tai užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų. O juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 200 iki 440 eurų.
„Apie konkrečiose savivaldybėse įgyvendintus projektus ir dar likusius daugiabučius namus, kuriuose vis dar naudojami dujų balionai, galima susipažinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje“, – komentavo atstovai.
Parama pasinaudojo jau 32 tūkst. daugiabučių
Energetikos ministerija įvardijo, kad beveik 105 tūkst. iš 2 tūkst. (t. y. beveik trys ketvirtadaliai) daugiabučių, maisto gamybai naudojusių nesaugius dujų balionus, jau pakeitė juos elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis.
Ministerijos atstovai paminėjo, kad dujų balionų daugiabučiuose jau nebeliko Joniškio, Kelmės, Elektrėnų, Jonavos rajonų savivaldybėse.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė teigė, kad ši 2020 m. pradėta paramos priemonė sulaukia didelio gyventojų aktyvumo.
„Per ketverius metus su valstybės parama elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis dujomis pakeista daugiau kaip 32 tūkst. dujų balionų.
Vadinasi, 32 tūkst. namų ūkių gali džiaugtis tiek didesniu saugumu, tiek didesniu komfortu, nes parama skiriama ne tik elektros instaliacijos ar dujų sistemos įrengimui daugiabutyje, bet ir naujos modernios viryklės įsigijimui“.
Iš viso 2020–2023 m. nesaugių dujų balionų keitimui alternatyviais energijos šaltiniais daugiabučiuose Energetikos ministerija skyrė beveik 27 mln. eurų paramą.
Anot atstovų, ja jau pasinaudojo 1478 daugiabučiai 58 savivaldybėse: „Dar pora šimtų daugiabučių jau kreipėsi paramos arba yra pradėję dujų balionų keitimo procesą.“
Nepataria naudotis telefonais
ESO atstovas akcentavo, kad patalpose, kur įvyksta dujų nuotėkis, draudžiama rūkyti ar naudotis ugnies šaltiniais.
„Taip pat, apie ką žmonės dažnai nepagalvoja, – dujų prisotintose patalpose reikėtų vengti naudotis ir bet kokiais elektros prietaisais, jungikliais, kištukais, netgi telefonais“, – vardijo ekspertas.
M. Rindokas taip pat atkreipė dėmesį į pagrindines taisykles, kaip saugiai įrengti ir eksploatuoti dujas naudojančius prietaisus.
Anot jo, dujas deginantys įrenginiai, į kuriuos tiekiama elektros energija (pvz., dujinės viryklės su elektriniu degikliu ar orkaite) turėtų turėti įžeminimą.
O norint uždegti degiklį reikia vadovautis taisykle, kad „ugnis turi laukti dujų“, o ne atvirkščiai. T. y. pirmiausiai reikėtų priartinti liepsnos šaltinį, o tik po to atsukti dujų čiaupą.
„Taip pat rekomenduotina prieš įjungiant dujinius prietaisus patikrinti trauką pačiuose dūmtraukiuose ar ventiliacijos sistemose. Pridėjus ranką turi būti jaučiama oro srovės kryptis.
Galiausiai, dalis žmonių turi įprotį reguliariai užsukti dujų čiaupą, esantį prie viryklės. Tai – geras įprotis, padidinantis saugumą. Tačiau labai svarbu prieš atsukant šį čiaupą įsitikinti, kad dujinė viryklė ar kitas prietaisas nėra įjungtas“, – pataria ESO atstovas.
M. Rindokas atkreipia gyventojų dėmesį, kad reikia pasirūpinti dujinių prietaisų priežiūra ir periodiškai atlikti profilaktiką.
Pasak jo, šias paslaugas teikia specializuotos įmonės į kurias ir turi kreiptis vartotojai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
