Pasak krizių įveikimo centro direktorės Kristinos Lymantaitės, žmonių tarpusavio palaikymą yra labai reikšmingas ir svarbus visada, tačiau ypatingą reikšmę jis įgyja psichologinės krizės akivaizdoje.
„Krizė yra gyvenime nutikęs įvykis, kuris išmuša žmogų iš vėžių, jam darosi sunku adaptuotis, pasidaro sunku, prarandamas galios jausmas. Krizės metu kyla įvairiausi jausmai, kuriuos sunku išgyventi vieniems. Tai gali būti pyktis, gėda, stiprus beprasmybės jausmas. Žmonės dažnai turi savo vidinių resursų, tačiau jų ne visada užtenka išgyventi krizę, tuomet tarpusavio palaikymas gali padėti ją ištverti.
Šiuo metu matome, kad žmonių, kurie išgyvena psichologinę krizę skaičius auga. Ypatingai svarbu stebint tokį kylimą pasimatuoti, kiek aš gebu palaikyti kitus ir ar sugebu pats kreiptis pagalbos“, – paaiškina ji.
Lietuviai turi, kas juos palaiko
Tarpusavio palaikymo indeksas apskaičiuotas pirmąjį kartą ir skalėje nuo -100 iki +100 jis siekia 47 balus. Dr. Eleonora Šeimienė, KOG instituto direktorė, sako, kad gauti rezultatai rodo, kad lietuviai turi, kas juos palaiko.
„Internetu apklausėme 500 lietuvių internetu, kurių amžius svyravo nuo 16 iki 64 metų. Indeksą sudaro keliolika teiginių, kuriems buvo taikoma keturių balų skalė. Teiginiai buvo suformuoti į keturias grupes: emocinis palaikymas (ar žmogus turi su kuo pasidalinti savo išgyvenimais ir mintimis); fizinis/praktinis palaikymas (pasirūpinimas susirgus arba buitinis palaikymas); meilės parodymas (ar žmonės turi tą žmogų, kuris pasako, kad juos myli, ir apkabina); pozityvi socialinė interakcija (ar turi tuos žmones, su kuriais jiems smagu leisti laiką).
Įdomu tai, kad indeksas parodė, kad žmonės turi fizinį/praktinį palaikymą ir tuos, kurie parodo meilę, bet šiek tiek mažiau sulaukia emocinio palaikymo, neturi su kuo pasikalbėti ir neturi socialinės interakcijos – žmonių, su kuriais jiems smagu leisti laiką“, – daugiau apie tyrimą pasakoja E. Šeimienė.
Tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis (55 proc.) lietuvių savo gyvenime turi 2-3 žmones, kuriais gali pasitikėti ir iš kurių gali sulaukti pagalbos ištikus nelaimei. 1 iš 4 apklaustųjų turi 4-8 žmones, 4 proc. – daugiau. Tačiau 14 proc. gyventojų turi vieną tokį žmogų, o 4 proc. – neturi nei vieno.
Moterys kitus palaiko dažniau
Tyrimo metu paaiškėjo ir tai, kad moterys kitus palaiko dažniau nei vyrai. Moterų tarpusavio ryšio indeksas toje pačioje skalėje siekia 56 balus, tuo tarpu vyrų – 46.
„50 proc. apklaustųjų tyrime sakė, kad dažniausiai palaikymo sulaukia iš mamos ir tik 25 proc. sulaukia to paties iš tėčio. Taip pat pastebėta, kad dažniau kreipiamasi į drauges nei draugus, į dukras nei sūnus.
1 iš 3 apklaustųjų daugiausiai palaikymo sulaukia iš gyvenimo partnerės (35 proc.) arba partnerio (32 proc.). Įdomu tai, jog tarp esančių santuokoje šis skaičius pakyla atitinkamai iki 45 proc. ir 40 proc.“, – pastebi E. Šeimienė.
Grupė sulaukianti mažiausiai palaikymo
Krizių įveikimo centro direktorė K. Lymantaitė priduria, kad iš tikrųjų į krizių centrą dažniausiai kreipiasi 16-25 metų amžiaus žmonės, tad galima sakyti, kad matosi ir kartos pokyčiai – jaunimas drąsiau reiškia savo jausmus, mažiau stigmatizuoja psichologines problemas.
Tačiau didžiausias tarpusavio palaikymo indeksas fiksuojamas 35-54 metų tarpe:
„Jeigu žiūrėti pagal amžiaus grupes, didžiausias tarpusavio palaikymas yra nuo 35 iki 54 metų, žemiausias yra tarp vyriausių apklausos dalyvių nuo 55 iki 64 metų ir jis siekia tik 39 balus“, – rezultatais dalijasi E. Šeimienė.
KOG instituto direktorė priduria, kad žvelgiant į tyrimo rezultatus matoma, kad tarpusavio palaikymui įtakos turi ir pajamų lygis. Žemiausias tarpusavio palaikymas yra tarp mažiausias pajamas šeimos nariui gaunančių žmonių (iki 500 Eur per mėnesį). Didžiausia palaikymas tarp gyventojų, gaunančių 1200 Eur ir daugiau pajamų šeimos nariui.
„Žiūrint į pajamas, mažiausias pajamas gaunantys gyventojai dažnai būna labiausiai pažeidžiama grupė. Dabar galime matyti, kad tarpusavio palaikymo indeksas yra žemiausias tarp mažiausiai pajamų gaunančių gyventojų“, – paaiškina ji.
Kas apsaugo nuo psichologinės krizės?
Pastebėta, kad tarp gyventojų, kurie paskutiniu metu yra patyrę kokį nors sukrečiantį įvykį, turėję sunkumų, tarpusavio palaikymas yra statistiškai reikšmingai žemesnis nei tarp jų nepatyrusių. Susidūrus su problemine situacija, palaikančiųjų ratas tampa mažesnis nei tikėtasi.
„Krizėje atsidūrę žmonės linkę izoliuotis ir nėra linkę taip dažnai prašyti pagalbos. Šie rezultatai iliustruoja tai, kad žmonės patyrę krizę mažiau kreipiasi pagalbos, todėl mažiau jos ir gauna“, – pastebi Krizių įveikimo centro psichologė Gintė Jasienė.
Psichologė priduria, kad ištikusi krizė viršija žmogaus gebėjimus susitvarkyti savarankiškai, todėl labai svarbi aplinkinių pagalba. Krizė, kurią kenčia vienas žmogus, yra patiriama aštriau.
Nuo buvimo stipriai pažeidžiamu krizėje saugo palaikantys ryšiai. Svarbu jų įvairovė, kokybė: asmeniškumas, prieinamumas, priimtinumas, stabilumas bei atnaujinimas. Psichologai ir sociologai rekomenduoja stiprinti tarpusavio ryšius, nebijoti kreiptis pagalbos ir ją suteikti, didinti artimų žmonių ratą, dalyvauti bendruomenės ir visuomenės veikloje.
Galimybė dalintis išgyvenimais ir patirtimi padeda atgauti emocinę pusiausvyrą. Be to, gaunamas įvairiapusis palaikymas įgalina atkurti saugumo jausmą, pasitikėjimą žmonėmis ir gyvenimu.
