Dėl padidėjusio kraujo krešumo gali įvykti trombozės – kraujagyslėse susidarantys krešuliai, kurie pavojingi gyvybei. Apie veiksnius, kurie didina trombų susidarymo riziką bei jų prevenciją naujienų portalui tv3.lt pasakojo medicinos klinikos „InMedica“ šeimos gydytoja Karolina Zybartienė.
Specialistė aiškino, jog kraujo krešuliai (trombai) susidaro suaktyvėjus kraujo forminėms ląstelėms, kurios agreguojasi ir vėliau prikimba prie kraujagyslių sienelių.
„Mūsų kraują sudaro plazma ir kraujo forminiai elementai – leukocitai, eritrocitai ir trombocitai. Veninės, kaip ir arterinės, sistemos trombozę skatina trys grupės priežasčių – vadinamoji Rudolfo Virchovo triada: sudėties ir savybių pakitimai, kraujagyslių sienelės pažeidimai, sulėtėjusi kraujo tėkmė.
Suaktyvėjus kraujo forminėms ląstelėms, jos agreguojasi. Tuomet, esant pažeistai krraujagyslės sienelei, pakitus kraujo tėkmei agregatai prikimba prie sienelės ir suformuoja krešulį”, – aiškino K. Zybartienė.
Veiksniai, didinantys trombų susidarymo riziką
Veiksnių, kurie didina riziką susidurti su padidėjusiu kraujo krešumu ir trombų susidarymu – daugybė. Didelės rizikos veiksniai yra didelės apimties operacijos, traumos, po kurių seka ilga galūnių imobilizacija, ilgai trunkanti hospitalizacija.
„Mažesnės rizikos veiksniai – nutukimas, ilgai trunkančios kelionės, kurios tunka daugiau nei 3 valandas, taip pat amžius – pacientai, kurie yra vyresni nei 60, turi padidėjusią riziką. Jeigu šeimoje yra venų trombozės atvejų, šeiminė anamnezė padidina riziką. Taip pat intervencijos, tokios kaip kateteriai.“
Riziką didina ir lėtinės ligos, tokios kaip venų varikozė ar onkologiniai susirgimai, taip pat infekcijos.
Gydytoja pastebi, kad mažos rizikos veiksniai dažniau pasireiškia moteriškos lyties atstovėms dėl natūralių procesų.
„Mažos rizikos veiksniai, kurie lemia trombozės vystymąsi, yra nėštumas, gimdymas. Moterims ši patologija pasireiškia dažniau ir dėl vartojamų geriamų kontraceptikų, kurie padidina riziką, ypač, jeigu moteris yra rūkanti, rizika išauga reikšmingai”, – kalbėjo gydytoja.
Nėštumo metu rizika išauga dėl hormoninių pokyčių bei didėjančio spaudimo dubenyje, kuris pradeda trikdyti kraujo tekėjimą. Progesteronas skatina venų atoniją, o padidėjusi gimda mechaniškai spaudžia dubens venas, todėl blogėja kraujo nutekėjimas iš dubens ir kojų venų į apatinę tuščiąją veną.
Taip pat riziką didina ir kontraceptinių tablečių vartojimas: „Statistiškai reikšmingai matome, kad peroraliniai sudėtiniai kontraceptikai didina riziką, ypač moterims, kurios yra virš 35 metų, turi antsvorio arba rūko. Prieš skiriant šiuos medikamentus, svarstomas naudos ir galimos žalos santykis.“
Trombozės komplikacijos
Kad padidėjęs kraujo krešumas, atpažinti plika akimi beveik neįmanoma:
„Tai priklauso nuo lokalizacijos, kurioje vietoje susidarė trombas, taip pat priklauso nuo veninio kraujo tėkmės sutrikimo laipsnio ir uždegiminio proceso aktyvumo. Dažnai trombozės išraiškos galime ir nematyti, nes, pavyzdžiui, susidarius giliųjų venų trombozei, labai greitai formuojasi kolateralės ir specifiškos klinikos nėra.
Bet jeigu trombas susiformuoja ir reikšmingai susiaurina venos spindį, tada galime matyti patinimą, jausti skausmą, kai išryškėja uždegiminis procesas, atsiranda apimties padidėjimas, odos spalvos pokyčiai, paraudimas. Jeigu kalbant apie giliųjų venų trombozę, sutrinka judėjimo funkcijos, žmogui sunku vaikščioti, skauda“, – kalbėjo K. Zybartienė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad susidarę trombai gali būti prisitvirtinantys prie sienelės arba laisvai judantys – embolai. Krešuliui atsiskyrus nuo kraujagyslės sienelės, priklausomai nuo to, kurioje vietoje susiaurina kraujagyslės spindį, gali kilti net pavojus gyvybei.
„Jeigu trombas atsiskiria iš kojų venų, gali nukeliauti į plaučius, tada įvyksta plaučių tromboembolija, kuri pasireiškia dažnu kvėpavimu, dusuliu, galimas atsikosėjimas krauju. Jeigu trombas susiformuoja, gali pažeisti bet kurią kitą kraujagyslę ir sudaryti kliūtį kraujui tekėti į gyvybiškai svarbius organus, tuomet gali įvykti insultas, miokardo infarktas.“
Įvykus insultui, atsiranda staiga progresuojanti neurologinė simptomatika: judėjimo funkcijos, jutimų, regos ir kalbos sutrikimai, tačiau gali būti labai įvairi, nes priklauso nuo pažeidimo vietos.
Ištikus miokardo infarktui, pasireiškia skausmas krūtinėje, dažnai plintantis į rankas, dažniausiai – kairę, taip pat į petį, nugarą ar žandikaulį.
Krešulių prevencija
Norint išvengti trombų susidarymo, verta žinoti, kokių prevencinių priemonių reikia imtis. Itin svarbu vartoti pakankamai skysčių, būti fiziškai aktyviems, tinkamai maitintis.
„Pirmiausia, kad komplikacijos neįvyktų, reikia užkirsti joms kelią – tai yra adekvatus skysčių vartojimas, kalbant apie imobilizacijas, operacijas, svarbiausia ankstyvas judėjimas, kompresinė terapija. Jeigu pacientas turi lėtinių ligų, kiekvieno apsilankymo metu suskaičiuojamos kraujavimo rizikos, tromboembolijų rizikos, remiantis tam tikrais kriterijais. Jeigu yra padidėjusi rizika įvykti tromboembolijai, be nemedikamentinio gydymo skiriami vaistai – antikoaguliantai arba antiagregantai. Jeigu turime komplikacijas, tokias kaip insultas, infarktas, stacionare būna taikomos trombolizės“, – vardijo specialistė.
Prasidėjus vakcinavimui nuo COVID-19, kyla daug klausimų ir baimių. Tačiau gydytoja siūlo nebijoti ir kreiptis į savo gydytoją, kuris įvertins riziką ir paaiškins, kokius tyrimus atlikti.
„Vakcinų, kurios yra patvirtintos Lietuvoje, anotacijose pagrindinė kontraindikacija vakcinacijai yra alergija sudedamosioms dalims. Vienintelė vakcina – „Vaxzevria“ (anksčiau – „AstraZeneca“, – aut. past.), kurios anotacijoje nurodoma nevakcinuoti tų, kurie turėjo trombozę po vakcinacijos, tai yra, jeigu pacientas buvo paskiepytas ir išsivystė trombozė, kuri buvo patvirtinta. Patiems kažkokių savarankiškų veiksmų imtis nereikėtų, tikslingiausia aptarti su savo gydančių gydytoju.“
