.jpg)
VUL Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus patikino, kad hemorojus yra gana dažnas negalavimas, galintis pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms.
„Su hemorojaus simptomais susiduria įvairaus amžiaus žmonės, bet, žiūrint procentiškai, hemorojus jaunų žmonių populiacijoje yra dažna liga. Kadangi jauni žmonės dažniau linkę būti seiki, tai vienas iš dalykų, dėl kurių jiems tenka kreiptis, yra hemorojus. Vyresniems žmonės neretai šalia hemorojaus yra ir kitų ligų, jos yra sudėtingesnės. Tad hemorojus kaip ir nueina į antrą planą“, – nuotolinės klinikų konferencijos metu kalbėjo jis.
Jis pridūrė, kad vis tik tikslius sergamumo skaičius nurodyti sunku, man toli gražu ne visi susirgę skuba ieškoti pagalbos pas medikus.
„Turbūt labai gerų sergamumo Lietuvoje duomenų neturime, o ir pasaulyje jie nėra tobuli dėl to, kad ne visi susirgusieji ar pajutę diskomfortą kreipiasi į gydytojus arba vaistines. Kai kurie žmonės mėgina gydytis patys ir kai kuriems tai iš tiesų visai neblogai pavyksta“, – paaiškino gydytojas.
Galima praleisti mirtiną ligą
Pasak profesoriaus, didžiausia klasta yra ta, kad kai ignoruodamas vis nepraeinantį diskomfortą išangėje pacientas delsia kreiptis į gydytoją, gali būti laiku nediagnozuota daug rimtesnė liga.
„Problema yra ta, kad ne bet kuris diskomfortas, kurį žmogus pajunta išangės srityje, yra hemorojus. Yra kai kurios kitos ligos, kurios sukelia ne mažesnį, o kitą kartą – net didesnį diskomfortą. Bet išties tai nėra hemorojus ir turi visiškai kitokias gydymo priemones. Dėl to tiems žmonėms, kuriems simptomai greitai nepraeina, vis tik reikėtų apsilankyti pas gydytoją tam, kad žinotų tikslią ligos diagnozę ir būtų parinktas tinkamas gydymas“, – pastebėjo jis.
Gydytojo aiškinimu, hemorojų galima supainioti su vėžiu, nes abiejų ligų atvejais simptomai gali būti panašūs.
„Pagrindinis toks simptomas – kraujavimas – gali būti būdingas tiek sergant hemorojumi, tiek storosios ar tiesiosios žarnos vėžiu. Dar viena pasireiškiantis simptomas – kai žmogus išangės srityje pradeda jausti įvairius mazgelius, darinėlius.“
„Pagrindinis toks simptomas – kraujavimas – gali būti būdingas tiek sergant hemorojumi, tiek storosios ar tiesiosios žarnos vėžiu. Dar vienas pasireiškiantis simptomas – kai žmogus išangės srityje pradeda jausti įvairius mazgelius, darinėlius. Dauguma jų yra nepiktybiniai, tai yra hemorojus ar koks pūlinėlis, tačiau dalis tų pakitimų gali būti vis tik ne gerybiniai, o net, sakyčiau, piktybiniai arba vėžys.
Susirgimą atskirti vieną nuo kito specialistui nėra sudėtinga, bet žmogui gali nebūti visiškai paprasta. Taigi sutarimas yra toks, kad jei žmogus tuštindamasis pastebi kraujo, būtų teisinga apsilankyti pas gydytoją. Jei atsiranda kažkokie dariniai, kurie nepraeina, trukdo, tai irgi būti priežastis apsilankyti pas specialistą. Gydytojo pasižiūrėjimas žmogui suteiks dvasios ramybės, o kartais – ir gyvenimo komfortą, nes nemalonūs simptomai bus sumažinti“, – komentavo T. Poškus.
Telefonui ar laikraščiui tualete – ne vieta
Paklaustas, kokios yra pagrindinės hemorojaus atsiradimo priežastys, gydytojas visų pirma paaiškino, kas tai per liga.
„Hemorojus – tai išangės srities audinių nusileidimas žemyn iš normalios vietos, kurie yra išangės kanale nematomi ir nečiuopiami. Tada tie audiniai pradeda leistis žemyn, dėl to išbujoja, išveši ir tai yra tų audinių sukelti simptomai: nusileidimas arba iškritimas, kada žmogus po tuštinimosi pastebi kažkokį darinį išangės srityje, kraujo pasirodymas ir vadinama perianalinė trombozė – simptomai, susiję su nedidelio skausmingo mazgelio atsiradimu išangės srityje“, – vardijo profesorius.
Gydytojas pridūrė, kad su hemorojumi gali būti susiję ir kiti liekamieji simptomai – odos raukšlės išangės srityje, nemalonus niežulys, kuris gali tęstis mėnesiais ar metais ir yra sunkiai gydomas.
„Kadangi hemorojus yra išangės audinių leidimasis žemyn, tai priežastys būtų dviejų rūšių. Vienos yra įgimtos, kurias turime dėl to, kad kai kurių žmonių jungiamasis audinys turi polinkį būti silpnesnis. Dėl to jis lengviau leidžiasi ir išangės pagalvėlės, kurios turėtų būti laikomos tvirto jungiamojo audinio, yra neišlaikomos.
Kita priežastis yra tai, ką mes patys sukuriame. Pavyzdžiui, kai reikia eiti į tualetą ir ten ilgai sėdėti, stangintis, tada sukuriamas didelis mechaninis slėgis, kurio metu išangės audinys yra spaudžiamas žemyn. Kai tai vyksta trumpai – minutę, dvi, tris, gal ir nieko, bet jei tai trunka 10–20 minučių ir porą kartų per dieną, tai gali būti priežastis, kaip pats žmogus sau sukelia hemorojų“, – konstatavo chirurgas.
Tad jei įgimtų priežasčių profilaktika užsiimti nelabai įmanoma, apsunkintą tuštinimąsi, ilgą sėdėjimą tualete gydytojas ragino koreguoti keičiant įpročius:
„Tą galima daryti reguliuojant mitybą – stengiantis vartoti daugiau vaisių, daržovių, skysčių, pasistengti, kad viduriai nebūtų labai kieti. Taip pat reikia riboti laiką, kurį praleidžiame tualete – tai turėtų būti iki trijų minučių laikas, ir mobilaus telefono naudojimas ar laikraščių skaitymas neturėtų būti kaip laiko praleidimo būdas. Tualetas skirtas tiems veiksmams, kuriuos čia reikia atlikti, o ne pramogoms.“
Kreiptis į gydytojus stabdo baimė
Pajutus įtartinus simptomus ir nemalonius pojūčius išangės srityje gydytojas pirmiausia patarė kreiptis į šeimos gydytoją.
„Šie specialistai jie yra labai aukštos kompetencijos, gali atskirti išangės ligas pagal simptomus ir dažniausiai teisingai paskiria tinkamą gydymą. Pagrindinė problema atskiriant ligas yra suprasti, kad, kaip minėjau, ne visi, kurie skundžiasi išangės diskomfortu, serga hemorojumi. Turime tokias ligas kaip išangės įplėša, fistulės, polipai, išangės niežulys, karpos ir kiti dalykai, kurių kiekvienas yra gydomas visiškai skirtingai. Tad svarbiausia diagnostikos užduotis – atskirti vieną ligą nuo kitos“, – pabrėžė jis.
Gydytojas ramino, kad paciento ištyrimas nėra sudėtingas – visų pirma jis apklausiamas, įvertinama bendra būklė, galimi rizikos veiksniai, tada apžiūrima ir išangės sritis.
„Jei jau patenkama pas specialistą – kolonoproktologą, paprastai atliekama noskopiją – išangės srities apžiūrėjimas specialiu vamzdeliu. Aišku, kai pacientui skauda, ne visada toks tyrimas tinkamas“, – pasakojo medikas.
Nors daugelį pacientų lydi nepatogumas ir baimė kreiptis dėl tokių nusiskundimų, T. Poškus siūlė į tai žiūrėti paprasčiau ir suvokti, kad daug geriau žinoti sutrikimo priežastis, nei delsti ir galbūt vėliau sužinoti daug sunkesnės ligos diagnozę.
„Manau, žmonės labiausiai bijo nemalonios apžiūros, bet, tiek šeimos gydytojai, kurie asmeniškai pažįsta pacientus, tiek specialistai koloproktologai tikrai yra kompetentingi, moka bendrauti, apžiūrėti pacientus ir didelių problemų čia neturėtų kilti.
Dažnai būna, kad atėję pacientai sako, kad labai bijo, o išeidami svarsto, ko čia taip bijojo. Jei baimė yra pagrindinis dalykas, kuris skatina neiti, tai pagalvokime, ko mes bijome labiau – ar kad po konsultacijos išeisime žinodami, kas yra, ir būsime sveiki, ar geriau bijokime to, kad nenuėję į konsultaciją nenustatysime rimtos ligos, kurios negalėsime pagydyti. Geriau žinoti, kas yra, ir greičiau pasveikti“, – neatidėlioti vizito pas gydytojus skatino pašnekovas.
Nesiūlo žaisti su liaudiškomis priemonėmis
Nors internete gausu įvairių pasiūlymų, kaip hemorojų gydyti liaudiškais būdais, chirurgo teigimu, šiais laikais daug patogiau bus naudoti šeimos gydytojo ar vaistininko pasiūlytas priemones.
„Kažkada specialiai domėjausi internete hemorojui skirtomis liaudiškomis hemorojaus gydymo priemonėmis, tai teko rasti labai įdomių. Zuikio taukai – tai mažiausiai originalus gydymo metodas, taip pat teko girdėti apie deginamus kaulus virš kibiro, ant kurio reiktų sėdėti ir panašius dalykus. Mano manymu, liaudiškos priemonės dabar yra kiek sudėtingesnės nei tos, kurias galime rasti patarus šeimos gydytojui ar vaistininkui.
„Taip pat reikia riboti laiką, kurį praleidžiame tualete – tai turėtų būti iki trijų minučių laikas, ir mobilaus telefono naudojimas ar laikraščių skaitymas neturėtų būti kaip laiko praleidimo būdas.“
Mano siūlymas – su liaudiškomis priemonėmis nevertėtų prasidėti, paprasčiausia liaudiška priemonė yra higiena, tai yra apsiplauti kiekvieną kartą po tuštinimosi, geriausia – šiltu vandeniu, nes jis mažina išangės raumenų spazmą ir šiek tiek sumažina skausmą“, – patarė gydytojas.
Pašnekovas neslėpė, kad nors ir kaip ragintų žmones apsilankyti pas šeimos gydytoją, vis tiek didžioji dalis pirmiausia pajutę simptomus greičiausiai keliaus į vaistines.
„Tai ten tikrai yra neblogų vaistų, kurie didžiajai daliai žmonių simptomus galėtų sumažinti. Vaistininkai yra labai kompetentingi ir gali atskirti tuos atvejus, kada reikėtų kreiptis į gydytoją, o kada galima mėginti gydytis vaistais namuose. Tačiau jei vaistininko patarta nusipirkta priemonė nepagerina savijautos, nereikėtų ilgai laukti ir kreiptis į specialistą išsiaiškinti, kokia vis tik diagnozė ir kaip teisingai ją gydyti“, – komentavo T. Poškus.
Kai kada prireikia ir chirurginio gydymo
Pasak gydytojo, nors didžiajai daliai sergančių hemorojumi pakanka vietinio gydymo, simptomai būna praeinantys ir žmogui labai netrukdantys, kai kada gali prireikti ir chirurginio gydymo.
„Nereikia pamiršti, kad hemorojus nėra mirtina liga, tačiau daugeliu atveju gali pabloginti savijautą, gyvenimo kokybę. Tad mums svarbu, kad gydymas nebūtų pavojingesnis už ligą, kad nepradėtume gydyti operacijomis tų pacientų, kurių nereikia operuoti.
Aišku, yra situacijų, kai mūsų gydymas galėtų būti intervencinis. Ypač jei yra hemorojaus mazgų iškritimas, tabletės, žvakutės, kitos vietiškai naudojamos priemonės dažniausiai simptomų nesumažins ir tada reikia naudoti kažkokias intervencines priemones. Taip pat jei dėl stipraus kraujavimo išsivysto mažakraujystė, kalbėti apie vien konservatyvų gydymą nebeišeina“, – dėstė T. Poškus.
Tiesa, jis pabrėžė, kad visa tai galioja, jei žinoma, kad pacientas tikrai serga tik hemorojumi, o tai nėra storosios žarnos vėžys: „Ką tai reiškia praktiškai? Jei žmogus vyresnis nei 40 metų ir jis kraujuoja, kol nepadarėme kolonoskopijos, neįsitikinome, kad nėra kito kraujavimo šaltinio, tol negalime teigti, kad tai kraujavimas dėl hemorojaus.“
Gydytojas pridūrė, kad nors su hemorojumi susiduria ir vyrai, ir moterys, joms specifiškai ši liga pasireiškia nėštumo metu ir daliai simptomai lieka po gimdymo. Jo patarimu, čia labai svarbu ne tik laikytis tinkamos dietos ir vengti vidurių užkietėjimo, bet ir nedelsti kreiptis į gydytojus, kad simptomai netaptų lėtiniais.
