Kodėl taip ilgai užtruko kelionė? Na, priežastis labai paprasta – ji buvo kelyje, kuris vedė link namų. Tai reiškia, jog važiuodamas į priekį negali ten užsukti nes namie tavęs laukia kalnas maisto, grįždamas atgal vėl neaplankai, nes namie kalno maisto jau nebėra ir tu fiziškai nebegalėtum nieko daugiau suvalgyti.
Bet atėjo diena, kai pasakiau – šį kartą mes išvažiuosime į Vilnių be pusryčių (pastarieji labai jau primena pietus) bei aplankysime Šašlykinė, kuri randasi prie pat Pakruojo.
Kas mane ten taip traukė? Įsivaizduokite Šašlykinę, kurioje dar nė karto nevalgėte, bet kiekvieną kartą pravažiuojant prie jos matote pastoviai sausakimšą automobilių aikštelę. Ir taip visada – pilna aikštelė, be išimčių, nepriklausomai nuo metų laiko ar švenčių sezonų.
Ten turi būti kažkas nepaprasto, kažkas stebuklingo! Tiek žmonių negali klysti!
Ir pagaliau mes vietoje. Nenustembame, kad pagrindinėje aikštelėje vietos automobiliui nerandame, tad jį paliekame už Šašlykinės esančioje dar talpesnėje aikštelėje bei sparčiu žingsniu patraukiame link įėjimo.
Viduje mus pasitinka drama – vienos šeimos galva garsiai priekaištauja personalui, jog jie neturi nė vieno patiekalo be mėsos! Argumentas, kad yra žuvies patiekalų jų neveikia, nes vat jie norėjo kažko kito. Dar keli garsūs pareiškimai kaip ši vieta turi verkti, jog prarado pinigus ir pan., kol galų gale durys užsidaro ir įsivyrauja normalus šurmulys (jie dar nežino kaip jiems pasisekė).
Interjero, interjeru nepavadinčiau, tad atskirai neaptarinėsiu. Tokiose pakelės užeigose nieko nesitikiu, tad tiesiog įjungiam dalinį aklumą, susirandam laisvą staliuką ir prisėdam. Tada vėl atsistojam, mat čia kaip madingame Pub‘e užsakymai priimami tik prie baro.
Ten aptinkame didelę lentą su surašytais patiekalais (meniu) ir malonų personalą. Žmona reaguoja greitai ir užsisako Šonkauliukus (8,50 EUR), kadangi aš to pačio patiekalo jau negaliu imti, tai prašau personalo pagalbos. Išvardinami keli patiekalai, bet intuityviai apsistoju ties Sprandinės Šašlyku (8,90 EUR) – gi čia ŠAŠLYKINĖ!!! Kas dar gali būti geriau nei šašlykas, ŠAŠLYKINĖJE??? Prisiminę, kad mes be pusryčių, o jau pietūs, tai ir Charčio sriubos užsisakome (3 EUR) bei du bokalus vietinės giros (1,60 EUR už vieną).
Atkeliauja Charčio. Pirminis tyrimas su šaukštu mus tenkina: tiršta, daug daržovių, randame kokius 5 didesnius jautienos gabalus.
Skonis jau kitas reikalas. Valgoma, bet kažkaip labai stipriai jautėsi kečupo skonis. Ir nors matėsi normalių pomidorų gabalų, bet vidinis jausmas sakė, kad tai ne jie permušinėja viską – čia karaliauja paprasčiausias kečupas.
Visgi mes ją įveikiame ir pradedame laukti mėsos. Pastaroji yra kepama ant žarijų, tad visai nepykstame, jog laukimas užtrunka apie pusvalandį.
Pirmieji atkeliauja šonkauliai (taip patiekalų atnešimo sinchronas neveikia).
Kurį laiką juos tiesiog stebime. Viskas ką galime ištarti – WOW! Tokios mažos porcijos dar neteko matyti. Atsiprašau MEAT ir kitų, kuriems dėl to priekaištavau, nes ši vieta laimi Mažiausios šonkaulių porcijos nominaciją. Matote padažo indelio ir šonkaulių proporcijas?
Nepamirškime, kad šonkauliuose dar būna ir kaulų, tad porcija toliau traukiasi. O gal dar atmeskime lašinius? Nes būtent jie sudarė didelę dali šio patiekalo. Jei tiksliau, tai proporcija tokia: 45/45/10 t.y. 45% kaulų, 45% lašinių ir 10% mėsos. Deja, mano žmona iki mėsos nepriėjo (krito ūpas), tad pietums apsiribojo garnyru ir Jums tikrai gali rekomenduoti kopūstų salotas.
Atkeliauja šašlykas. Priešingai nei apdegę šonkauliai, jie man atrodo gana blyškūs. Kadangi žmona mėgaujasi savo garnyru, tai pasiūlau jai mėsos mainais į jos lašinius bei kaulus su keliais gramais mėsos. Ji bando kabintis už mano pasiūlymo, bet keli perpjauti gabaliukai jai atrodo per mažai iškepę, tad toliau mėgaujasi savo garnyru.
Pirmasis kąsnis mane nustebina. Hmz… Grynas actienos skonis. Tikrąja to žodžio prasme aš nejaučiu nieko, tik actą. Bet gi čia turi būti kiaulienos šašlykas, kodėl nėra pastarosios skonio? O ir mėsa nepakenčiamo sausumo.
Paragauju savo garnyro, bandau grįžti prie šašlyko, bet niekas nesikeičia. Aš jo tiesiog negaliu valgyti. Įkyriai rūgštus poskonis mane pradeda persekioti. Sakote ten buvo sprandinė? Tada tai pati kiečiausia ir sprangiausia mano valgyta mėsa (atsiprašau Don Pedro).
Palikęs dalinai apvalgytą savo šašlyką apgraužiu žmonos šonkauliukų kaulus, išgeriu girą (ji man labai patiko). Daugiau mums nėra čia ką veikti, tiesiog greitai kylame nuo stalo ir išeiname į normalų pasaulį.
Nemėgstu kritikuoti kainų, bet Jūs rimtai drįstate prašyti 8,90 EUR už nevalgomą šašlyką ar 8,50 EUR už šonkauliukus be mėsos (skonis buvo valgomas, nes pamišote panaudoti actą). Še Jums dar viena nominacija už prasčiausią kainos/kokybės santyki, o jei pridėtume bjauriausių Šašlykų nominaciją, tai turėsite jau visas tris.
Ir turiu vieną patarimą personalui – kai kitą kartą kažkas paprašys Jūsų rekomendacijos, Jūs toliau vardinkite „random“ patiekalus už kosminę kainą, bet tuo pačiu metu rodykite lapelį, ant kurio būtų užrašyta „bėkite iš čia, valgomų dalykų neturime. Mums valdžia liepia meluoti, todėl sakome bet ką, kad tik mūsų neatleistų“.
Visa laimė, kad prie Panevėžio mus pasitiko normalesnė degalinė, kurioje gavome kavos, o žmona dar ir dešrainį nusipirko, nors beveik niekada nevalgo maisto degalinėse.
Moralas? Ne visos gyvenimo svajonės turi būti įgyvendintos…
Visada stengiuosi vienaip ar kitaip padėti savo lankytoms vietoms tapti geresnėmis, bet šioje istorijoje to nesugebėjau įterpti. Tiesiog nematau prasmės. Ir liko vienas neatsakytas klausimas – ką ten veikia visos tos mašinos (partizaninis marketingas)?
Vertinimas: 1 iš 5
Kaina: 23,60 EUR už nesąmonę dviems.
Šaltinis: tinklaraštis Ančių medžioklė
