• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lėtinis stresas, nejudra, neįpratimas nuosekliai tikrintis sveikatą – tokius vienus iš pagrindinių didžiausių peilių širdžiai įvardija garsus kardiologas prof. Pranas Šerpytis. Be kita ko, jis neslepia, kad yra ir sisteminių bėdų – sveikatos prieinamumas rajonuose gyvenantiems žmonėms turėtų būti geresnis. 

Lėtinis stresas, nejudra, neįpratimas nuosekliai tikrintis sveikatą – tokius vienus iš pagrindinių didžiausių peilių širdžiai įvardija garsus kardiologas prof. Pranas Šerpytis. Be kita ko, jis neslepia, kad yra ir sisteminių bėdų – sveikatos prieinamumas rajonuose gyvenantiems žmonėms turėtų būti geresnis. 

REKLAMA

Kalbėdamas apie kardiovaskulinę Lietuvos gyventojų sveikatą, profesorius pabrėžė, kad šiandien labiausiai nerimą kelia keli dalykai. Visų pirma – pačių žmonių požiūris.

„Jei kalbėsime apie miokardo infarktą, vis tik yra ne laiku kreipiamasi. Pirmos valandos, kada reikia kreiptis į kardiologą – važiuoti į skubios pagalbos skyrių, kviesti greitąją medicinos pagalbą, yra auksinės.

Kitas momentas – yra labai daug užleistų ligų. Aišku, čia prisidėjo ir kovidas. Tuo metu kardiologinės ligos niekur nedingo, tad dabar matome daug užleistų atvejų, kuriems reikia žymiai didesnės terapijos ir daugiau yra komplikuotų atvejų, daug širdies nepakankamumo“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

REKLAMA
REKLAMA

Neskuba tikrintis prevenciškai

Taip pat P. Šerpytis apgailestavo, kad tik dalis 50–60 proc. žmonių pasinaudoja jiems priklausančiomis didelės rizikos asmenų prevencinėmis programomis. 

REKLAMA

Paklustas, kodėl Lietuvoje situacija dėl sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis yra išskirtinai aštresnė nei kitose šalyse, profesorius priminė, kad tos pačios prevencinės programos šalyje buvo pradėtos vykdyti per vėlai. 

„Bet svarbus ir žmonių požiūris į savo sveikatą. Mes kiekvienas esame jos šeimininkai, nėra prižiūrėtojų. Aišku, šeimos gydytojas yra arbitras, advokatas, kuris gali nusiųsti pas specialistą, pastebėti susirgimus. Jeigu pasižiūrime į vokiečius, švedus, matome, kad ten yra mažesnis miokardo infarktų skaičius, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pas mus jis išlieka didelis, tai yra didelė problema“, – konstatavo  P. Šerpytis.

REKLAMA
REKLAMA

Prieinamumas pas gydytojus šlubuoja

Pašnekovas neslėpė, kad yra ir sisteminių bėdų, kur Lietuvai reikėtų pasitepti. Pasak jo, čia įtakos turėjo ir vis vykdomos sveikatos reformos. 

„Yra daug skaudžių vietų. Mokslininkai iš kitų šalių dalinasi, kaip geriau organizuoti medicinos pagalbą. Būsiu atviras – kardiologas nėra pilnai pasiekiamas“, – konstatavo medikas.

P. Šerpytis akcentavo, kad medicinos sistema turi būti arčiau žmonių, kad jie būtų laiku nusiunčiamas iš šeimos gydytojo institucijos specialistams. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės serga ne tik Vilniuje ir jiems turėti pakankamą medicinos priežiūrą.“

„Lyg ruošiame kardiologų, bet jų trūksta, jie daugiau koncentruojasi didesniuose miestuose, bet jų reikia ir regionuose. Čia turi būti geras tinklo išdėstymas, kad jie su malonumu važiuotų į rajoną arba ten tik atvažiuotų pakonsultuoti, reikia pertvarkos, kad būtų tokia galimybė. Nes žmonės serga ne tik Vilniuje ir jiems turėti pakankamą medicinos priežiūrą“, – kalbėjo gydytojas.

REKLAMA

Jo teigimu, lyginant, kiek padaroma procedūrų, skirtų gydyti širdies ritmo sutrikimus Lietuvoje ir Vokietijoje, Lenkijoje ar kitose valstybėse, mūsų šalis stipriai atsilieka.

Stresas „griaužia“ kraujagysles

Kardiologas akcentavo, kad gerai širdinei sveikatai būti nuolatos sekti kelis svarbiausius parametrus. Visų pirma svarbu žinoti savo arterinį kraujo spaudimą. Jo pastebėjimu, padidintas kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija – šiandien yra labai gerai diagnozuojama liga, tereikia klausytis gydytojo nurodymų.

REKLAMA

„Tie žmonės, kurie turi arterinę hipertenziją, jei ji negydoma, o gydymas galimas, medikamentų turime, tie žmonės insultą patiria 10 kartų dažniau, miokardo infarktą – 6 kartus dažniau. Tai visgi laiku pasimatuoti arterinį spaudimą reikia“, – pabrėžė P. Šerpytis.

„Visada reikia atsikelti su geromis emocijomis, teigiamas požiūris į aplinkinius, gyvenimą visada padeda. Meditacija irgi turi labai didelę teigiamą reikšmę sveikatai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytojas atkreipė dėmesį, kad šiandienėje visuomenėje yra labai  daug streso, o lėtinis stresas „griaužia“ kraujagysles:

„Tada atsiranda spaudimas, keičiasi lipidų apykaita ir vyksta visi kiti procesai. Turime keisti požiūrį, labai daug mokslinių tyrimų parodo, kad faktiškai sveikatinimo įgūdžius turime pradėti nuo vaikystės, mokyklose. Labai džiaugiuosi, kad turime tokią programą „Tuk tuk, širdele“, dirbame su moksleiviais, aiškiname rizikos veiksnius.“ 

REKLAMA

Būtina mokėti atsipalaiduoti

Pasak gydytojo, kiekvienas laikotarpis savaip gimdo tam tikras kardiologines problemas. 

„Mes šiandien negalime atsipalaiduoti, visada yra kompiuteris, telefonas, ateina laiškai, turime patikrinti elektroninį paštą, atsakyti, nebėra tos laisvos dienos, kai to nebūtų. Pats save pagaunu, kad visada esame veiksme, bet žmogus vis tik turi atsipalaiduoti, persvarstyti visas vertybes ir sveikatinimo galimybes. 

REKLAMA

Turime skirti dėmesio judėjimui, tą labai svarbu diegti ir jaunajai kartai. Fizinis aktyvumas sumažina stresą, apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Intensyvioje terapijoje susiduriame su sunkiais ligoniais, medicina gali labai daug padėti bet jei atvyksta pavėluotai, mes jau kovojame su komplikacijomis“, – aiškino jis.

P. Šerpyčio pastebėjimu, šiuo metu gi nejudra yra priimama kaip normalus reiškinys: „Jeigu žmogus nesivalo dantų, jam iš burnos sklinda blogas kvapas, sakome, kad jis yra labai nekultūringas, apsileidęs. Bet jei žmogus nejuda, tai visuomenė jį pakenčia.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis siūlė ne tik patiems išsijudinti, tinkamai maitintis, bet ir šeimos šventes, gimtadienius švęsti judant, surengti žygį. Paklaustas, ar pats turi sveikos širdies receptą, gydytojas visų pirma sakė kiekvieną dieną pradedantis su šypsena.

„Visada reikia atsikelti su geromis emocijomis, teigiamas požiūris į aplinkinius, gyvenimą visada padeda. Meditacija irgi turi labai didelę teigiamą reikšmę sveikatai.

REKLAMA

Kitas dalykas, kaip minėjau, vis tik reikia sekti savo parametrus – arterinį kraujo spaudimą, užsirašyti kardiogramą. Juk kai važiuojame  mašina, žiūrime visus daviklius, jei vis tobulėja, taip ir medicinoje atsiranda vis naujų priemonių, kai galime sketi savo parametrus – yra įvairūs išmanūs laikrodžiai, kurie gali fiksuoti ritmo sutrikimus, kitos priemonės, kurios gali fiksuoti nuokrypius.

Taigi pagrindiniai dalykai – kraujo spaudimo, cholesterolio, gliukozės sekimas, judėjimas ir teigiamos emocijos, stengtis mažinti lėtinį stresą“, – patarimais dalinosi gydytojas. 

Viskas aišku skaitant ir gali postringaut toliau!!! Bet kam tyčiotis iš Žmonių su ivairiais pamokymais, paaiškinimais!? Viskas vyksta Vilniuje. Vasarį šeimos gydytoja išrašo nukreipimą pas kardiologą (plaka labai, spaudimas aukštas, bloga kardiograma). Poliklinikoj TIK spalio mėn yra, Santaros tokių siuntimų net neklauso ir į jokią eilę netraukia. Skambinu visas poliklinikas. Surandam po 2-jų mėn. Nueinu, pažiūri, paklauso, išrašo Holterį... Visur mokama. Centro poliklinikoj atsistoju į eilę liepos mėn ir kaina 20eu (kitur iki 70eu). Birželį gaunu į tel sms, kad kaina jau 40eu... Maža, kad vos ne metus laukt, maža, kad už aparatą ir vargšai turi mokėt, ir dar laukt! IR KAS GYDYS? Nedabaigę aukštosios, besimokantys??? Tyliai lauksiu ir gyvensiu baimėj, strese, ir tik dėl netvarkos, nesiskaitymo su Žmonėmis, ir dar apiplėšiant juos!!!!!
Taip sutinku reikia judėti ir vengti streso, bet kaip tokiame gyvenime? Kai darbas, darbas ir darbas, grįžti išvargęs, išsekęs po darbo net kambarių susitvarkyti nesugebi, nori tik pailsėti emociškai. Darbą keiti ir vėl tas pats, darbą ir taą pakeiti žiūri ir vėl tas pats... Pagal dabartinį tempą, darbdavių spaudimą, įvestas darbo naudingumo minutės skaičiuojamas darbe žmogus pavargsti visaip. O tu dviejų dienų poilsiui maža, plius žmogus turi dar savo rutina ir be poilsio fizinio aktyvumo. Toks gyvenimo tempas ir nuvaro žmonės į kapus.
Rašot,tai labai gražiai,bet kaip patekti pas kardiologus. Užsiregistruoji vasario mėn.,o pateksiu lapkričio mėn. Va jums ir jūsų gydymas,žmogus neini šiaip pasirodyt,o kai yra širdies problemų. Darykyt ką nors,spręskit,o ne rašinėkit,kad Lietuvoje didžiausias mirštamumas nuo širdies infarktų. Visa sveikatos ministerija turi griežtai nurodyti kiek žmonių priimti ir daryt tyrimus,o ne siuntinėti vieną žmogų metus laiko,kad patektum pas specialistą. Niekaip negalim prisibelsti iki gydytojų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų