Medikei skirta 4 tūkst. eurų baudą bei dvejus metus uždrausta dirbti susijusį su medicinos bei gydymo paslaugų teikimu susijusį darbą. Teismas taip pat priteisė iš Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties mirusiojo broliui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Prikėlė beveik dvejų metų senumo įvykį
Slaugos specialistei buvo pateikti kaltinimai, kad ji dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko savo tarnybinių pareigų – neapžiūrėjo ir neįvertino objektyvios asmens būklės pagal savo kompetenciją, nevertino būtinosios pagalbos reikalingumo rodiklių, nesuteikė jam būtinosios medicinos pagalbos, netransportavo jo į gydymo įstaigą, todėl nukentėjusysis mirė.
Prokuratūra pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio iš pradžių buvo nutrauktas, vėliau jis buvo atnaujintas ir byla pasiekė teismą. 60-metis panevėžietis mirė beveik prieš porą metų, 2021-ųjų liepos 15-osios vakarą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo kameroje.
Atlikus teismo medicinos ekspertizę nustatyta, kad vyras mirė dėl patirtos pilvo traumos prasidėjus vidiniam kraujavimui. Policijos pareigūnai šį gatvėje gulėjusį panevėžietį į komisariatą buvo atvežę išblaivinti, nes greitosios pagalbos medikė teigė, kad vyras tiesiog smarkiai apgirtęs ir medicininė pagalba jam nereikalinga.
Nustačius, kad minėto asmens mirtis nėra smurtinė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Konstatuota, kad panevėžietis traumą patyrė nuvirtęs nuo suoliuko – tai buvo užfiksuota ir vaizdo stebėjimo kameros, fiksuojančios vaizdą šioje Panevėžio miesto gatvėje, įrašuose.
Tačiau pernai Panevėžio apygardos prokuratūros vadovo Donato Skrebiškio nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, siekiant įvertinti visas vyro mirties aplinkybes. „Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameros įrašą, man kilo abejonių, ar greitosios pagalbos medikė tinkamai atliko savo pareigas, nes su nepajėgiančiu atsikelti žmogumi ji bendravo mažiau nei minutę ir jokių veiksmų nustatyti jo sveikatos būklei nesiėmė“, – sakė Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.
Gautos specialistų išvados patvirtino prokurorų įtarimus. Atlikę neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, jie konstatavo, kad skubios medicinos pagalbos specialistė paciento neapžiūrėjo ir neįvertino objektyvios jo sveikatos būklės, būtinosios pagalbos indikacijų.
„Skaudu, darbuotojai jaučiasi neapsaugoti, nes nė vienas nėra apsaugotas nuo tokios klaidos“, – sakė J. Keburienė.
Bylos duomenimis, pati medikė tuo metu gynėsi, kad prie laiptinės rastas pusiau gulintis vyras pats atsisakė pagalbos. Paklaustas, ar medikė galėtų kuo padėti, jos teigimu, vyris tik pradėjo keiktis ir pasiuntė ją toliau. Kadangi vyras atsisakė medicininės pagalbos, medikė jokių veiksmų neatliko, susisiekė su dispečere ir buvo iškviesta policija.
Vidinį kraujavimą nustatyti sunku
Komentuodama šį įvykį Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė tik apgailestavo, kad po tokių sprendimų ne tik didėja gyvybę gelbėjančių medikų nesaugumo jausmas, bet ir apskritai mažėja profesijos patrauklumas.
„Skaudu, darbuotojai jaučiasi neapsaugoti, nes nė vienas nėra apsaugotas nuo tokios klaidos. Sakykim, tą patį vidinį kraujavimą nustatyti nėra taip paprasta, per ilgą darbinę praktiką yra tekę matyti ir iš gydymo įstaigų, kur buvo atlikti išsamesni tyrimai, išleidžiamus žmones, kurie po to būtent dėl šios priežasties numiršta namuose. Praktiškai jau 30 metų dirbdama šį darbą labai gerai žinau tokius atvejus.
O dabar medikė nubausta vien dėl to, kad ji negalėjo numatyti, kas ten žmogui buvo įvykę. Šiaip kad žmogus nugriūtų nuo suoliuko ir dėl to jam kiltų vidinis kraujavimas, sunku įsivaizduoti, tai, nežinau, gal prieš tai jis buvo sumuštas. Bet tą numatyti, kai net nėra iš ko susirinkti anamnezę, labai sudėtinga, sakyčiau, net neįmanoma. Prasidėjusio kraujavimo nei pulsas, nei kraujospūdis, nei kiti gyvybiniai parametrai, ką mes galime patikrinti atvykę, neparodys“, – tvirtino pašnekovė.
Medikė pasakojo, kad visais tokiais atvejais, kai gaunami iškvietimai dėl neblaivių susižalojusių ar be sąmonės, į įvykio vietą vyksta tiek policija, tiek greitoji.
„Medikai apžiūri, įvertina, ar galima vežti į nakvynės namus, ar į atskirą patalpą policijoje. Bet, kaip matome, tas neblaivumas labai daug retušuoja, taip kad turbūt visi jie bus vežami į priėmimą iki šio skaudaus atvejo užmiršimo“, – sakė J. Keburienė.
Darbuotojų nedaugės
Pašnekovės manymu, po tokių nuskambančių istorijų norinčiųjų dirbti šį sunkų darbą greičiausiai tikrai nedaugės.
„Faktas, kad šis įvykis visų pirma mažins šios specialybės patrauklumą ir darbuotojų pritraukimą. Su kiekvienu tokiu skaudžiu atveju visi supranta, kiek toks darbuotojas yra pažeidžiamas, nes jis juk kažko specialiai aplaidžiai nevykdo. Tiek, kiek jis turėjo galimybių ištirti ir apžiūrėti, tą padarė.
Darbuotojai supranta savo pažeidžiamumą ir dalis dėl reorganizacijos pasinaudoja proga oriai išeiti. Daugelis vertina savo riziką ir galimybes tuos pačius pinigus užsidirbti ženkliai mažesne atsakomybės našta“, – dėstė profesinės sąjungos atstovė.
Dar labiau užkraus priėmimo skyrius
Jos teigimu, po tokių atvejų tik dar išaugs priėmimo skyrių apkrovimas, mat padaugės į juos atvežamų pacientų kiekiai – siekdami apsidrausti medikai veš kiekvieną tokį asmenį.
Pasak J. Keburienės, problema tokiai atvejais yra ne vien tai, kad neadekvatūs pacientai neretai net nesileidžia būti apžiūrimi, bet slepiamos ir kitos medikui reikšmingos detalės.
„Pirmiausia reikalingas pacientų švietimas, nes tai gali nutikti ne tik dėl neblaivių asmenų. Mes vis tik gana dažnai susitinkame su faktų nuslėpimu nuo greitosios medikų, kai daug dalykų jam nepasako, nors gerai žino ir dėl ne tik alkoholio, bet ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo ar susimušimo, ar kažkokių medikamentų vartojimo. Tai labai apsunkina situacijos įvertinimą, diagnozės nustatymą.
Kaip tai išspręsti? Kiekvieną turbūt vežti į priėmimo skyrius, kur būtų atliekami išsamesni tyrimai. Bet tada klausimas, kokie yra mūsų pajėgumai, ar tuomet per tokius pacientus nenukentės kiti pacientai priėmimo kambaryje skubios pagalbos skyriuje, jie tiesiog turės laukti ilgiau“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.
Dažniausiai patys pagalbos nenori
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus, kuris sulaukia pagrindinio neblaivių ar nuo kitų medžiagų apsvaigusių pacientų srauto, vedėjas Paulius Uksas konstatavo, kad tokias situacijas sunku vertinti vienareikšmiškai, mat iš esmės viskas, kas susiję su girtumu, daugiausiai yra socialiniai klausimai.
„Kiek žinome iš greitosios iškvietimų, tai nemažą dalį jų sudaro standartinė situacija „girtas nepažadinamas“ ir panašūs atvejai. Realybėje mums atrodo, kad ir dabar tikrai sulaukiame nemažai tokių pacientų skubios pagalbos skyriuje. Dažniausiai jie nukeliauja į mūsų priėmimo skyrių, nes mes turime dirbantį toksikologą. Bet girtumas tai nėra toksikologo rūpestis, tai yra kitokia būklė“, – kalbėjo gydytojas.
Paklaustas, ar toks atvejis gali dar padidinti srautus tokių pacientų į priėmimo skyrius, taip tvirtinti neskubėjo, tačiau patikino, kad bandymas teikti pagalbą apsvaigusiam pacientui neretai yra iššūkis.
„Ar dabar pacientų bus daugiau, ar mažiau, tikrai negaliu spėti. Nemanau, kad vienas nesėkmingas įvykis galėtų keisti visą esančią sistemą. Ir su tais girtais viskas nėra taip paprasta. Lygiai taip pat netikėta, staigi mirtis gali nutikti ir pacientui esant blaiviam. Šioje vietoje, nežinau, ar sprendimas kaltinti mediką yra teisingas.
Bet, vienas dalykas, dažniausiai tokie asmenys tos pagalbos net nenori. Jie būna agresyvūs, atsisakantys, neprognozuojami – keikiasi, mušasi, spjaudosi, trankosi ir panašiai. Kitas dalykas, mes neturime priverstinio gydymo pacientams, kuriems nėra aiškios psichozės simptomų, kai galime taikyti medicinines priemones paciento sedacijai migdymui, slopinimui arba priemones fiziniam suvaržymui – diržus, kitas pagalbines priemones“, – pastebėjo P. Uksas.
Atsigauna GMP automobilyje ir nueina savo keliais
Jis priminė, kad teisės aktai labai aiškiai reglamentuoja, kada galima priverstinai gydyti žmogų ir girtumas nėra ta būklė, kai reikia tą daryti.
„Išgėręs žmogus dažnai būna ir kontaktiškas, adekvatus situacijai, gal prastesnės ar geresnės nuotaikos. Bet jis pats turi suvokti situacijos rimtumą, jei nusiskundimų neturi, kažkokių skausmų ar kitų dalykų neišsako, yra tik nežymūs išoriniai sužalojimų požymiai – nubrozdinimai, sumušimai, tai nėra būtinoji pagalba. Juo labiau girtumas nėra būtinoji pagalba, tai nėra apsinuodijimas, jis pasireiškia kiek kitais simptomais.
„Dažniausiai tokie asmenys tos pagalbos net nenori. Jie būna agresyvūs, atsisakantys, neprognozuojami – keikiasi, mušasi, spjaudosi, trankosi ir panašiai“, – sakė P. Uksas.
Tokie pacientai, kurie greitosios paimami gulintys nepažadinami labai neretai keliaudami iki priėmimo skyriaus prabunda, prasimiega, atsikėlę GMP automobilyje išeina savais keliais. Tai yra žmogaus teisė rinktis, ypač kai dabar tiek daug kalbama ne tik apie paciento, bet žmogaus teises, tai mes negalime daryti to, dėl ko pacientas nesutinka ir nesiruošia to patvirtinti parašu“, – kalbėjo skubios pagalbos-priėmimo skyriaus vedėjas.
Ligoninė nėra blaivykla
Jis pažymėjo, kad iš esmės viskas, kas susiję su girtumu, daugiausiai yra socialiniai klausimai.
„90 proc. pacientų kaip atvažiuoja girti, taip tokie ir išeina, yra konstatuojamas girtumo faktas, bet girtas žmogus gali gauti lovą namuose ir išsiblaivymui jos pilnai pakanka su geriamaisiais tirpalais – arbata, kokakola ar mineraliniu vandeniu.
Kadangi tokie žmonės dažnai yra niekam nereikalingi, blaivykla būna pilna, artimieji jo pasiimti namo nenori, nes jis jau ne kartą ten yra prikiaulinęs, tai ligoninė tampa visiškai kraštine institucija, kuri turi tokį gaudyti, prižiūrėti, nors čia jokio medicininio įsikišimo nereikia tol, kol kažkiek išblaivėja ir tampa adekvačiu.
Ligoninė tikrai neturėtų būti blaivykla, išblaivinimo paslaugos ligoninėje neegzistuoja, yra tam tikros privačios įstaigos, kurios tokias paslaugas teikia, bet tam papildomai paslaugos nereikia. Jei žmogui jau yra ilgalaikio girtumo faktas ir bandant mesti gerti yra sunki abstinencija, tai yra būtinoji pagalba ir tokius pacientus gydo priklausomybės ligų centras, tiek psichiatrinės ligoninės“, – pabrėžė P. Uksas.
J. Keburienė priminė, kad ligoninės neturi nei atskirų patalpų tokių asmenų blaivinimui, nei pajėgumų, nei finansų.
„Tai jau gaunasi prabangos reikalas. Tai yra visuomenės bėda, liga ir labai gaila, kad dėl tų dalykų kenčia visiškai nekalti specialistai, darbuotojai, kurie šiuo aptariamu atveju neturėjo galimybės nustatyti šios būklės“, – pridūrė ji.
P. Uksas kartu jis atkreipė dėmesį, kad ne mažiau iššūkių kelia ir nuo kitų psichoaktyvių medžiagų apsvaigę asmenys. Neaiškių medžiagų pavartoję asmenys būna ypač sujaudinti ir labai agresyvūs.
„Tokie pacientai būna visiškai nesukalbami ir sukeliantys pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, tiek medicininiam personalui, kurie bando pirmą kartą prie jų prieiti. Kai prieinam, turime venines prieigas, medžiagų ir medikamentų, bet pirmas kontaktas tikrai būna labai pavojingas ir dažnai turime ir apsaugos pareigūnų prašyti padėti žmogų fiksuoti, slopinti ir jie atsigavę arba keliauja į priklausomybės ligų centrų, kur yra toksikologijos skyrius arba į toksikologinę reanimaciją“, – pasakojo skubios pagalbos-priėmimo skyriaus vedėjas.
Mediku kaltes nematau
