Panikos priepuoliai gali būti dar blogesnė patirtis, kai aplinkiniai nežino, kaip į tai reaguoti. Jei jie pradeda panikuoti, tai gali tik sustiprinti jūsų paniką. Tačiau jei žmonės žino, ką daryti, tai tikrai gali padėti palengvinti jūsų simptomus.
Siekdama padėti savo vaikinui suprasti, ką ji išgyvena, moteris surašė patarimų sąrašą, kaip jis galėtų jai padėti panikos priepuolio metu. Nuo tada šis sąrašas pasklido socialiniame tinkle „Twitter“, o daugelis kolegų, kenčiančių nuo nerimo sutrikimų, gyrė ją už naudingus patarimus.
O kadangi patarimai yra išties puikūs, dalinamės jais su jumis.
Kelsey Darragh sąraše, pavadintame „15 realių dalykų, kuriuos gali padaryti, kad padėtum man išgyventi panikos priepuolį“, pateikiami praktiniai patarimai iš fizinės panikos priepuolių pusės: „Rask mano vaistus, jei jie yra netoliese, ir įsitikink, kad juos išgeriu“. Taip pat ji patarė, kaip pasiūlyti emocinę paramą: „UŽJAUSK MANE! GALI TO NESUPRASTI, BET TU PADEDI MAN!“
Svarbus dalykas, padedantis susidoroti su panikos priepuoliu, yra kvėpavimas. Kai panikuojate, dažniausiai kvėpuojate trumpai ir paviršutiniškai, o tai gali sukelti hiperventiliaciją. Tai sumažina deguonies suvartojimą ir gali padidinti širdies susitraukimų dažnį. Kai panikuojate, tai tik pablogina situaciją.
Žmonėms, turintiems panikos ir nerimo sutrikimų, dažnai patariama atlikti kvėpavimo pratimus, padedančius kontroliuoti šiuos simptomus. Skaičiavimas atliekant kvėpavimo pratimus gali padėti susikoncentruoti.
Kelsey patarimai taip pat pabrėžia šių pratimų svarbą: „Bus sunku padėti man kvėpuoti, bet labai svarbu, – rašė ji. – Kvėpavimo pratimai mane supykdys, bet jie yra gyvybiškai svarbūs. Pabandyk priversti mane kvėpuoti kartu su tavimi.“
Be šių praktinių patarimų, ji taip pat pasidalino keletu asmeninių patarimų: „Prašau, bendrauk su manimi maloniai. Aš nesijaučiu savimi, esu ir taip susigėdusi ir jaučiuosi kalta dėl to, kad tu turi tai išgyventi kartu su manimi, todėl nepyk ant manęs. Pasijusti saugiai man kartais padeda ilgas apkabinimas.“
„Primink man, kad esu tai išgyvenusi ir anksčiau, todėl ir šis priepuolis praeis!, – pridūrė ji. – Jei labai blogai – paskambink mano mamai.“
Ji taip pat pabrėžė bendravimo svarbą: „Kai tai praeis (pavyzdžiui, po kelių valandų), pasikalbėk su manimi. Paklausk, kaip man sekėsi, ką galėtume padaryti geriau kitą kartą.“
