Per tą laiką dalyviai registravo, kuriuo metu jie valgė, o mokslininkai palygino valgymo laiką su mirtingumo rodikliais tyrimo metu, rašo express.co.uk.
Rezultatai, paskelbti žurnale „Journal of Nutrition“, atskleidė, kad pusryčių valgymas nuo 6 iki 7 ryto sumažina tikimybę pirma laiko mirti nuo širdies ligų ar vėžio 6 %, lyginant su pusryčiaujančiais 8 valandą.
Tyrimo duomenimis, skirtumas yra dar didesnis, lyginant su tais, kurie pusryčiavo 10 valandą, o valgantys keturiomis valandomis anksčiau, sumažina riziką mirti anksčiau net 12%.
Kodėl taip yra?
Ankstesni tyrimai parodė, kad jei valgote vėlai vakare, sutrikdote savo kūno vidinį laikrodį. Šis tyrimas parodė, kad ilgą laiką valgant pusryčius vėliau, padidėja rizika susirgti 2 tipo diabetu ir širdies ligomis. Niujorko universiteto tyrimas parodė, kad jei valgote vėliau, sugadinate vieną iš savo kūno laikrodžių ‒ „maisto laikrodį“.
Maisto laikrodis yra kūno sistema, kuri tarpininkauja ir kontroliuoja insulino ir kitų hormonų, susijusių su maisto virškinimu, išsiskyrimą. Insulino funkcija yra suvartoti mūsų kraujyje esančią gliukozę, kurios didžiausias paros lygis būna ryte.
Teorija teigia, kad nuolat pusryčiaujant vėliau, kai organizmas gamina mažiau insulino, padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Dėl to padidėja tikimybė susirgti tokiomis ligomis kaip nutukimas, 2 tipo diabetas ir širdies ligos.
Šio tyrimo rezultatai buvo gauti praėjus vos dvylikai mėnesių po to, kai britų apklausa parodė, kad 20% britų praleidžia pusryčius ir pirmą kartą pavalgo vidurdienį. Be to, JK dietologų asociacijos (BDA) atliktas tyrimas parodė, kad tik du trečdaliai JK suaugusiųjų reguliariai pusryčiauja.
Šis tyrimas buvo atliktas tuo metu, kai JK ir toliau populiarėja priešpiečiai, kai pirmą kartą valgoma tarp pusryčių ir pietų, bet ne pusryčiaujama ar pietaujama.
Kodėl pusryčiai yra tokie svarbūs?
Pasak dietologės Sarah Elder, tai iš dalies susiję su mūsų pasninko, nakties pasninko, pertraukimu, kai miegame: „Kūnas sunaudoja daug energijos atsargų kaupimui ir atsistatymui per naktį. Subalansuotų pusryčių valgymas padeda padauginti energijos, taip pat per naktį sunaudojamų baltymų ir kalcio“. Taigi, pusryčiai yra dalis mūsų kūno atsigavimo po viso to, ką atlikome per naktį ‒ atsigavome, tvarkėme ir augome. Tai padeda išlaikyti pusiausvyrą dienomis ir beveik tiesiogine prasme paruošia mus tam, kas ateis, suteikiant mums pakankamai energijos, kad galėtume išgyventi tas sunkias ankstyvas valandas prieš pirmąjį kavos ar arbatos puodelį.
Ar pusryčių gausa yra svarbi?
Pasak BBC, 2018 metais vieno JAV atlikto tyrimo metu septynerius metus buvo stebima penkiasdešimt tūkstančių žmonių. Tų žmonių, kurie valgė sočiausius pusryčius, KMI (kūno masės indeksas) buvo mažesnis nei tų, kurie valgė gausius pietus ar vakarienę.
Tyrimas patvirtino teiginį, kad pusryčiai padeda padidinti mūsų sotumo jausmą ir sumažina kasdienį suvartojamų kalorijų kiekį. Vienas iš svarbiausių veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra tai, kad nors pusryčių laikas yra svarbus, labai svarbu ir jų kokybė.
Dieta, kurią sudaro sveiki pusryčiai, turintys daug skaidulų ir vitaminų, bet ne sočiųjų riebalų, padės jums sėkmingai pradėti rytą ‒ nesvarbu, ar pradėsite jį bėgimu ar pasivaikščiojimu.
Šis tyrimas taip pat rodo, kad ankstyvi sotūs pusryčiai padės jums gyventi ilgiau ir šiek tiek sveikiau, be to, sumažins įvairių ligų rizikos veiksnius, kurie gali turėti įtakos vėlyvesniame jūsų gyvenime, pavyzdžiui, įvairių formų demencija ar žarnyno vėžys. Taigi, pusryčiai yra daugiau nei tik pirmasis jūsų dienos valgis, nes paaiškėja, kad tai yra pagrindinis jūsų dienos valgis.
