Insultas yra viena pagrindinių mirties ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje – apklausų duomenys rodo, kad šio sveikatos sutrikimo žmonės bijo labiausiai, rašoma express.co.uk.
Laimei, riziką mažinti galima įvairiomis prevencinėmis priemonės ir labai svarbu žinoti esminius rizikos faktorius. Vienas netikėtas dalykas yra dažnai pro akis praleidžiamas insulto rizikos faktorius. Be to, šis dalykas būdingas labai daugeliui žmonių.
Du rizikos faktoriai yra patys svarbiausi
Insulto rizikos faktoriai yra gerai žinomi – kai kuriems jų užkirsti kelią lengviau, o kitiems – sunkiau. Visų pirma tai – aukštas kraujospūdis ir cholesterolis. Šie du rizikos faktoriai yra patys svarbiausi. Dėl aukšto kraujospūdžio susiaurėja kraujagyslės, jos gali plyšti ar trūkti, o dėl aukšto cholesterolio arterijose formuojasi nuosėdos.
Tačiau knarkimas, siejamas su miego apnėja, gali apriboti į smegenis miego metu patenkančio deguonies kiekį, o tai taip pat gali turėtų blogų pasekmių.
Miego apnėja gali būti insulto rizikos faktorius
Pasak Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos, knarkimas yra labai dažnas dalykas, ir paprastai nereiškia jokių rimtų sveikatos problemų. Tačiau miego apnėja gali būti insulto rizikos faktorius, nes ji yra susijusi su aukštu kraujospūdžiu ir žemu deguonies kiekiu, o šie du dalykai miego metu gali net ir sukelti insultą. Šie tyrimų rezultatai buvo pristatyti 2019 metais, Tarptautinėje insulto konferencijoje.
Gerai žinoma, kad dėl šio sutrikimo žmonės dažnai jaučiasi mieguisti dienos metu, nes per naktį šimtus kartų nubunda. Miego apnėja laikomas toks kvėpavimo takų atsipalaidavimas, kuris nebeleidžia deguoniui pratekėti. Taip žmogus atsibunda tam, kad galėtų kvėpuoti.
Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje miego apnėją turi apie 1,5 milijono žmonių, tačiau 85 procentais atvejų ji lieka nediagnozuota ir negydoma. Ši būklė itin pavojinga, nes į insultą būtina reaguoti greitai – skubi medikų pagalba yra gyvybiškai svarbi, norint išvengti mirties ar neįgalumo.
Vienas iš kitų rizikos faktorių – nereguliarus širdies ritmas
Vienas iš kitų rizikos faktorių – nereguliarus širdies ritmas, dar vadinamas prieširdžių fibriliacija. Dėl jos širdis retkarčiais išmeta smulkias nuosėdų daleles, kurios gali užkimšti smegenims deguonį tiekiančias arterijas. Prieširdžių fibriliacija paprastai stabilizuojasi savaime, bet gali bet kuriuo metu atsinaujinti – tokiu atveju šis sutrikimas kelia didžiausią pavojų. Širdies ritmą sureguliuoti ir insulto riziką sumažinti gali kai kurie maisto produktai.
Insultai būna skirtingų pobūdžių. Išeminis insultas pasireiškia tuomet, kai kraujo krešulys užkemša į smegenis vedančią kraujagyslę – taip nutinka dauguma atvejų. Tuo tarpu hemoraginis insultas diagnozuojamas tuomet, kai kraujas išsilieja pačiose smegenyse. Abiem atvejais būtinai reikalinga skubi medikų pagalba.
Insulto simptomai paprastai būna bendras sutrikimas be jokios akivaizdžios priežasties, labai stiprus galvos skausmas, staigus regos sutrikimas ar jos netekimas.
