Atsidavimas, bemiegės naktys ir didžiulis bagažas prisiminimų, kuriais moteris nusprendė pasidalyti su portalo tv3.lt skaitytojais.
40 metų patirties
Kaip pati gydytoja sako, 40 metų, tai du trečdaliai ligoninės gyvenimo: ,,Tai labai didelis laiko tarpas, net nepatogu prisipažinti.
Sunku pačiai patikėti, kad praėjo tiek metų. Ligoninėje pradėjau dirbti 1978-ųjų metų sausio 9-ąją dieną, taigi sausį buvo jubiliejinis skaičius.“
,,Esu baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto gydomąją mediciną, vaikų ligų gydytojo, pediatrijos specialybę. O vėliau dirbdama tobulinau savo žinias.
Mano laikais nebuvo rezidentūros, iš mokslo suolo, praėję vienerių metų internatūrą, iš karto įsidarbindavome. Ligoninėje ta patirtis buvo unikali.
Šiais laikais gydytojai rezidentai ateina turintys ne tik praktinių žinių, bet ir žinantys visas naujoves, o mes ateidavome žali, išmokyti pagal tą laikotarpį kiek įmanoma gerai, bet neturintys jokios praktinės patirties,“ – apie savo profesijos pradžią pasakojo gydytoja.
Sunkūs pirmieji metai
Darbas pirmaisiais metais buvo ypatingas: ,,Nežinia į kokią terpę pakliūsi, kokie mokytojai bus ir ar liksi toje vietoje dirbti. Buvo sunku gauti darbo vietą Vilniuje. Aš baigusi internatūrą, pusę metų dirbau medicinos mokykloje dėstytoja.“
Atsiradus vietai naujagimių skyriuje Violeta nedžiūgavo: ,,Buvau labai nusiminusi, ilgai galvojau, ar noriu dirbti šiame skyriuje, nes tuo metu neonatologija nebuvo populiari. Kaip juokauju, geras naujagimis buvo išnešiotas, rožinis ir rėkiantis, o blogos būklės naujagimis, kuris nekvėpuoja, mėlynos ar baltos spalvos.
Nebuvo budinčių visą parą gydytojų neonatologų, buvo visiškai kitokia medicina, vakare ir naktį budėdavo tik kolegos gydytojai akušeriai ginekologai.“
Medicina per 40 metų taip pat pasikeitė: ,,Praktiniame darbe, naujagimių skyriuje, mano mokytoja buvo naujagimių skyriaus vedėja. Anksčiau pagimdžiusios moterys ir naujagimiai ligoninėje gulėdavo ilgai, apie savaitę. Tuo metu 120 lovų naujagimių skyriuje dirbome iš viso su skyriaus vedėja keturios gydytojos.“
Violeta sako, kad į skyrių atėjo ne šokinėdama iš laimės: ,,Įsivaizduokite, naktinio mūsų darbo valandų grafikuose nebūdavo, tačiau veiksmas vis tiek vykdavo, moterys gimdydavo.
Kolegos akušeriai ginekologai praktiškai kas antrą naktį skambindavo ir kviesdavo atvykti kad padėtumėme stabilizuoti naujagimio būklę ar sergančiam sunkia liga naujagimiui atliktumėme pakeičiamąjį kraujo perpylimą.
Mes ligoninėje praktiškai gyvendavome, prisimenu savo visą jaunystę, pirmus dešimt metų, kaip paromis neišeidavome iš ligoninės arba tik grįždavau į namus ir vėl sulaukdavau skambučio, kad reikdavo skubėti atgal.
Negaudavome už tai jokio atlygio, niekas mums nemokėjo papildomų pinigų už darbą naktimis, visada būdavo apeliuojama, kad davėme Hipokrato priesaiką, ir tikrai ją davėme, žinojome, kad jei vyksta sunkus ar rizikingo nėštumo gimdymas, reikia bėgti gelbėti naujagimį arba būti pasiruošus gelbėti, pagal to meto galimybes,“ – apie atsidavimą darbui kalbėjo gydytoja.
Dėkinga gyvenimui
Nors neonatologės pirmieji prisiminimai liūdnoki, tačiau moteris dėkinga gyvenimui, kad tokio sunkaus darbo praktika, dieną ir naktį, kartais iki išsekimo, leido greitai įgauti patirties.
,,Tada medicina buvo kitokia, nors ir turėjome nuostabius mokytojus, iš šios dienos prizmės stebint, tais laikais medicina buvo labai skurdi, tačiau tada mes to nesupratome,“ – pasakojo moteris.
Pasak V. Drejerienės, jeigu reikdavo ruoštis naujagimio pakeičiamajam kraujo perpylimui arba gaivinimui, reikėdavo viską susirasti, susiorganizuoti ir susijungti pačiai: ,,Tada net nebūdavo adatėlių su vamzdeliais, kaniulių įstatomų į veną, būdavo tik gan didelio kalibro adatos, reikėjo turėti patirties, kad galėtumėme suleisti vaistus į veną.“
Jokių vienkartinių dalykų nebuvo, viskas buvo dezinfekuojama ir virinama: ,,Net šiais laikais apie tai kalbėdama, užuodžiu antibiotikų penicilino kvapą, kada sterilizatoriuose verda švirkštai ir einant koridoriumi jauti tą kvapą.“
Pasikeitė ne tik medicina
Medicina pasikeitusi kaip diena ir naktis: ,,Dabar jauni gydytojai ne visada įvertina, kokie jie turi būti laimingi, nes šiais laikais neaonatologijos skyriuje netrūksta nieko, yra medicininė prabangi įranga, medikamentai, pasikeitęs požiūris ir darbo nuostatos.“
Pasikeitė ne tik medicina, bet ir tėvai: ,,Mano jaunystės laikais naujagimiai buvo atskirti nuo mamos, o tėčiai išvis neįleidžiami į gimdymo skyrių. Atsimenu, kaip gimus vaikui lauke buvo dainuojama, kalbama per ligoninės langus arba būdavo nuleidžiama virvė, o per ją pakildavo siuntinukas.
Naujagimiai pas mamą būdavo vežami nustatytu laiku pamaitinimui ir tada parvežami atgal į naujagimių skyrių. O pats skyrius tiesiog čiulbėdavo, tai vienas pravirkdavo ir žiūrėk, jau visas choras skamba.
Nebuvo tada tų nuostatų, kad vaikas turi būti kartu su mama susiglaudęs, o maitinamas pagal poreikį, buvome įstatyti į tam tikrus rėmus,“ – prisiminimais dalijosi Violeta.
Pasikeitė ir vyrai
Šiandien mamos gali gimdyti su artimo žmogaus palaikymu šalia: ,,Nuo pat vaiko gimimo visi kartu guli palatoje ir turi savo patalpą. Naujagimių slaugytojos ir akušerės moko mamas, kaip slaugyti naujagimį ar gydyti.“
Visiškai šiais laikais yra pasikeitę ir vyrai: ,,Anksčiau vyrui buvo gėda su vežimėliu gatvėje važiuoti, retai pamatydavome kūdikėlį ant tėvo rankų nešamą arba bučiuojamą. O dabar, tai yra natūralu, mama dažnai eina šalia išdidžiai, o vaikutį apkabinęs neša tėvas.“
Pasak gydytojos, šeimos pasikeitė ir tai yra nuostabu: ,,Taip pat pasikeitė klausimai, anksčiau niekas neklausdavo, nes nežinodavo, ką klausti, viskas būdavo gerai.
Dabar, kai nuo vaiko gimimo tėvai būna kartu, iki smulkmenų yra klausiama, aptariama kaip prižiūrėti ir maitinti naujagimį. Tėvai ateina į gimdymo skyrių jau labai daug žinodami ir suprasdami kas ir dėl ko atliekama jų vaikučiui“
Sumažėjo naujagimių mirčių skaičius
Pasikeitęs požiūris pakeitė ir gyvenimą: ,,Sumažėjo rimtų atvejų, netikėtų naujagimių mirčių. Būdavo, atrodo, sveikas naujagimis, nunešamas pas mamą maitinti ir staiga jam pablogėja. Šiai dienai yra ligos išaiškinamos ir mamos yra perspėjamos.“
Šiandien gimusiems sveikiems naujagimiams yra atliekamos mažiausiai septynios procedūros: ,,Jaunystėje, pamenu, neretai matydavome sergančių hemoragine liga naujagimių, kurie šių pavojingų būklių metu kraujuodavo per žarnyną ar iš skrandžio, tuomet dar nebuvo naujagimių hemoraginės ligos profilaktikos, matydavome, kas mėnesį beveik po tokį vaiką.
Dabar, kai po gimimo naujagimiui suleidžiama viena vitamino K dozė, tokių atvejų yra retenybė. Labai svarbu naujagimį skiepyti nuo hepatito B, tuberkuliozės. Skiepai apsaugo nuo šių ligų, sunkios komplikuotos tuberkuliozės“
O ir mirčių anksčiau daugiau pasitaikydavo: ,,Prisimenant jaunystę, labai sunkiai išgyvendavome, kai suteikę visą pagalbą ir įdėję visas pastangas matydavome, kad neišnešiotas naujagimis negali normaliai pradėti kvėpuoti, užgęsta mažytis kūnelis, tuomet nebuvo šiuolaikinių medicinos technologijų, modernių ventiliacijos aparatų, plaučių surfaktanto, gyvybinių funkcijų ir deguonies įsotinimo stebėjimo monitorių.
Viską darydavome savo rankomis, dėdavome maišelius ir jungdavome vamzdelius, gaivindavome pūsdamos pačios per įvestą trachėjos vamzdelį.
O kai viskas baigdavosi blogai, Violeta verkdavo ir tą skausmą nešiodavosi ilgai: ,,Juk yra ne tik vaikas, bet ir mama, tėvas, seneliai.
Psichologinių žinių neturėjome, nebuvome mokomi kaip paguosti, todėl pačios išsiugdėme per skausmingą praktiką, kaip pranešti žinią, kalbėti ir padėti, užjausti netekties atveju.
,,Dar ir šiandien pasitaiko situacijų arti netekties, kada labai sunki sergančio naujagimio būklė, gydome naujagimių intensyviosios terapijos palatoje ir reikia mokėti tame juodame tunelyje tėvams parodyti spindulėlį šviesos, tai yra tam tikras menas ir mokslas, kaip bendrauti su tėvais,“ – išgyvenimais dalijosi gydytoja.