Nuo gerųjų ir blogųjų bakterijų balanso organizme priklauso medžiagų apykaita, imuninės sistemos stiprumas – netgi svoris ir nuotaika, tvirtina dietistė Vaida Kurpienė. Pasak jos, vartodami fermentuotus maisto produktus, galime pagelbėti mūsų gerosioms bakterijoms ir visam organizmui.
„Mums atrodo, kad mus sudaro kaulai, raumenys, kraujas, limfa, bet iš tiesų mūsų kūne – milžiniški kiekiai bakterijų. Jų balansas mūsų organizme yra labai svarbu. Kai jis sutrinka, gali būti įvairių neigiamų pasekmių sveikatai. Kai bakterijų visuma, vadinamoji mikrobioma, funkcionuoja tinkamai, geriau pasisavinamos naudingos medžiagos, o galinčios pakenkti, kaip tik nepraleidžiamos per gleivinę“, – sako V. Kurpienė.
Žmogaus organizme gyvenančių bakterijų yra daugiau nei ląstelių ir didžioji jų dalis įsikūrusios žarnyne. Sveikame organizme gyvena iki penktadalio žmogui „nedraugiškų“ bakterijų, tačiau jos negali pakenkti, kol probiotikų yra ženkliai daugiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasipildyti galima maistu
Dietistės teigimu, iš maisto negalime gauti labai didelio kiekio probiotikų – daugiausiai gerųjų bakterijų turi pasigaminti pats organizmas, bet pasipildyti jų resursus su maistu, visada yra geras sprendimas.
Anot jos, probiotikų yra raugintuose produktuose: pieno produktuose, pavyzdžiui, kefyre, jogurte, airane, raugintose daržovėse, dabar populiariame arbatos gėrime kombučoje. Dietistė atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai painioja raugintus ir marinuotus produktus – tai esą visiškai skirtingi dalykai.
„Kalbant apie raugintus pieno produktus, verta žinoti, kad jeigu juos termiškai apdorojame arba jeigu jie yra labai ilgo galiojimo, probiotikų tokiuose produktuose beveik nebelieka. Taip pat, jei renkatės saldintus produktus, pavyzdžiui, jogurtą, turėkite omeny, kad cukrus probiotikų naudą užgoš. Norėdami pasisaldinti raugintus pieno produktus, bet neužgožti naudos galite įsidėti vaisių ar uogų“, – sako V. Kurpienė.
Dietistė atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai per dieną suvartoja per daug vaisių ir ragina atrasti naujus skonius. Pavyzdžiui, kefyrą pagardinti cinamonu.
„Jei į kefyrą įdėsite cinamono ar pipirų, gausite ne tik įdomesnį skonį – tai suaktyvins jūsų medžiagų apykaitą ir virškinimą. Kitas variantas į kefyrą įsiberti žiupsnelį druskos ir šviežių krapų – irgi skanu“, – pataria dietistė.
Daržoves švelniai parauginkite
Pasak Ernestos Dapkienės, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės, rauginti produktai mūsų maisto kultūroje yra įprasti ir mėgstami, todėl yra nuolatinio asortimento dalis.
„Gausiausias pasirinkimas yra fermentuotų pieno produktų iš kurių populiariausias kefyras – asortimente turime apie 40 skirtingų kefyro produktų. Žmonės atranda ir airaną – jogurto gėrimą atkeliavusį iš Turkijos ir jau prigijusį lietuvių kasdieniame meniu. Iš raugintų daržovių, žinoma, populiariausi agurkai bei kopūstai, o šiemet ženkliai – virš 70 proc. ūgtelėjo ragintų pomidorų paklausa“, – kalba E. Dapkienė ir priduria, kad šviežiu derliumi gausi vasara yra geriausias metas paeksperimentuoti raugiant daržoves patiems.
Dietistė V. Kurpienė tikina, kad paraugti galima ne tik agurkus, bet ir morkas, cukinijas, pomidorus ar bet kurias kitas kietesnes daržoves. Ji siūlo būtinai įtraukti į kasdienį meniu švelniai paraugtas mėgstamas daržoves.
„Tik rekomenduočiau raugti ne statinaitėmis ar kibirais, o mažais stiklainiukais, kad nespėtų sugesti“, – sako V. Kurpienė.
Druska – vieniems gerai, kitiems ne
Nors raugintos daržovės turi daug naudų, vienas iš minusų, dietistės teigimu, gali būti didelis druskos kiekis – didesnis kiekis raugintų daržovių gali pabloginti savijautą žmonių, kurie kenčia dėl aukšto kraujospūdžio.
„Tačiau tiems, kieno kraujospūdis žemas, arba karštą vasarą, kai daug prakaituojama, kaip tik rekomenduojama vartoti šiek tiek daugiau druskos. Tada rauginti produktai – saikingi kiekiai per pietus ir vakare – naudinga ir atgaivins“, – teigia V. Kurpienė.
Pasak jos, raugintų produktų rekomenduojama valgyti ne didelį kiekį vienu prisėdimu, o paskirstyti mažesnius kiekius per dieną, pavyzdžiui, ryte labai tinka rauginti agurkėliai prie grikių košės. Kadangi raugintos daržovės turi intensyvesnį skonį, dietistė siūlo jų ar kitų raugintų daržovių įmaišyti į salotas – taip pridėsite specifinio, malonaus skonio.
Kombučia – į ką atkreipti dėmesį
Kombuča – natūraliai fermentuotas kitaip vadinamas arbatos grybo gėrimas – taip pat gali būti geras probiotikų šaltinis. Anot V. Kurpienės, kombučos gėrimų šiandien prekyboje esama labai skirtingų ir tarp jų galima atrasti puikios kokybės.
„Jei renkatės pramoniniu būdu pagamintą kombučą, būtinai pastudijuokite jos aprašymą. Kombučos nauda priklauso nuo to, kiek ji sufermetuota ir kiek joje yra likusių cukrų. Kiekiai stipriai svyruoja nuo 1,5 iki 12 g cukrų/100 g, o tai net daugiau nei įprastame limonade. Kitas kriterijus – vertingesnis nefiltruotas ir ne pasterizuotas gėrimas“, – sako dietistė.
Gaminant kombučą namuose, pasak jos, labai svarbu išvengti pelėsio. Mat neužtenka vien tik jų nuimti ir vartoti produktą lyg niekur nieko.
„Būtina žinoti, kad pelėsis išskiria toksinus, kurie pasklinda po visą produktą ir yra labai kenksmingi. Jei atsirado pelėsis, to produkto vartoti nebegalima“, – pažymi V. Kurpienė.
Ji paneigia mitą esą kombučą geriausia vartoti vieną, be maisto. Jei tikslas yra gauti probiotikų, tada šį gėrimą geriausiai vartoti su maistu. Žinoma, jį galima pagurkšnoti ir savo malonumui vietoje kitų gėrimų vakarėlyje.
