Pasak specialistės, mokyklinukas turėtų valgyti penkis kartus per dieną. Tai sudaro: pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė.
Vaiko racioną turėtų sudaryti lėtai pasisavinami angliavandeniai, baltymai ir riebalai: „Turėtų būti visos maisto produktų grupės: grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, pieno produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, įvairios sėklos ir ankštinės daržovės bei aliejai.“
Priklauso nuo fizinio aktyvumo
Gydytoja sako, kad skysčių taip pat nereikėtų pamiršti ir reikėtų išgerti nuo šešių iki aštuonių stiklinių per dieną.
„Nenorėjimas gerti vandens − įprotis. Tėvai arba globėjai turėtų pasirūpinti, kad vaikas visada su savimi turėtų buteliuką vandens, kad jis turėtų prie geriamojo vandens prieigą. Jeigu vaikas namuose, tai jam reikia visada pasiūlyti atsigerti ir visada, netgi valgant, ant stalo turi būti padėtas vanduo“, − pataria mitybos specialistė.
Taip pat reikia pasirūpinti subalansuotais užkandžiais: „Jeigu vaikas daug sportuoja, jam reikėtų maistingesnio užkandžio. Užkandžiams visada tinka vaisiai, riešutai, sėklos ir pieno produktai.“
Paklausta ar kiekvienam vaikui tinka tokia pati mityba, gydytoja atsako, kad maisto kiekis, kaip ir užkandžiai, priklauso nuo vaiko fizinio aktyvumo ar, pavyzdžiui, nuo vaiko amžiaus:
„Su amžiumi vaikui reikia daugiau energijos, tad tam, kad užtikrintume visus jo poreikius, maisto kiekis turi didėti.“
Pašnekovė primena, kad Lietuvoje turime maisto pasirinkimo piramidę, kuri apibrėžia bendrus principus ir parodo, kokio maisto turėtų būti daugiausia ir mažiausia mūsų racione. Ji galioja ir visiems sveikiems vaikams.
Kada reikėtų susirūpinti
Ž. Antonova sako, kad kiekvienais metais mokyklinio amžiaus vaikai eina pas šeimos gydytoją pasitikrinti sveikatą, o tada gydytojas vaiką pasveria, pamatuoja jo ūgį ir nusprendžia ar svoris sveikas. Pasak gydytojos, tėveliams nereikėtų spręsti apie svorį iš akies.
„Jeigu svoris, pavyzdžiui, viršija normą, tai reikėtų įvertinti ar situacija tikrai ūmi, ar svorį vaikas priaugo staigiai. Bet kokiu atveju reikėtų kreiptis į specialistus, nes vaikams taikyti dietų negalima. Taip pat nereikėtų numoti ranka ir sakyti, kad vaikas išaugs, praeis, nes gali būti ir taip, kad nepraeis ir neišaugs“, − įspėja pašnekovė.
To nenorėdami, galime vaikui pakenkti psichologiškai. Moteris sako, kad negalima sakyti komentarų apie vaiko svorio jam girdint bei negali sakyti, kad šis turėtų laikytis dietos: „Tik dietologas gali pasakyti, kaip reikėtų teisingai pakoreguoti vaiko mitybą, gyvenimo įpročius, jam nesukeldamas diskomforto.
Dietos nėra veiksmingos ir gali padaryti labai didelę žalą augančiam organizmui.“
Nutukę vaikai dėl savo svorio dažnai patiria bendraamžių patyčias. Dauguma jų savimi nepasitiki, suprastėja pasiekimai mokykloje. Komentarai iš mylimų žmonių paveikia labiausiai: vaikai jaučiasi nemylimi, nepriimti.
Atsisakymas valgyti sveikai
Ž. Antonova nesistebi, kad kai kurie vaikai nesutinka valgyti subalansuotą maistą:
„Jeigu namuose įprasta valgyti ne visai sveikatai palankų maistą ir jeigu staiga buvo nuspręsta, kad bus valgomas sveikatai palankus maistas, tai nieko nuostabaus, jeigu iš vaiko pusės bus pasipriešinimas. Keičiant racioną palaipsniui, rodant pavyzdį bei tinkamai kalbant apie maistą ir jo poveikį sveikatai, galime išvengti pasipriešinimo ir sulaukti teigiamų pokyčių.
Jeigu formuojame sveikatai palankius mitybos įpročius nuo vaikystės, tai vaikui nesukelia pasipriešinimo ir nenoro valgyti. Būna tam tikrų periodų vaiko gyvenime, kai jis atsisako tam tikro maisto ar net bijo jį valgyti, bet dažniausiai tai būna labai mažame amžiuje ir vadinama neofobija, kai bijoma paragauti naujo maisto. Tačiau atitinkamai reaguojant ir negąsdinant, tas periodas praeina.“
