Yra mokslininkų, kurie teigia, kad žmonės savo neetišku elgesiu su gamta ir gyvūnais patys prisišaukia virusus. Negana to, pasaulyje yra tokių virusų, kurie užkrečiamesni ir mirtingesni nei SARS-CoV-2, apie kurį dabar tiek daug kalbama. Nors kai kurie šių virusų dar nėra mutavę, tad ir negali pakenkti, kai kurie gali išguldyti ištisas bendruomenes.
Mokslininkai virusus nuolat stebi, tyrinėja, bet ar įmanoma viską sužiūrėti? Ar žmonija pati „neprisipratins“ tokio viruso, kuris paplis dar stipriau negu pandeminis koronavirusas? Apie visa tai „Žinių radijo“ radijo eteryje diskutuota su Vilniaus Universiteto gyvybės mokslų centro mokslininke Rūta Zinkevičiūte.
Savo kailiu patiriame, kokie virusai pavojingi
Paprašyta prisiminti dar šios pandemijos pradžią mokslininkė patvirtino, kad baimės iš pradžių tikrai buvo.
„Dažniausiai žmonės mažiau nerimauja, kai virusas ar ligos protrūkiai vyksta toli nuo jų. Bet kai koronavirusas atsirado Europoje, pirmiausia Italijoje, visi pamatėme, koks koronavirusas yra mirtinas, tai, įsivaizduoju, kad visi mokslininkai išsigando pakankamai stipriai, ypač kai jis pradėjo mutuoti.
Mes mokomės, kad virusai yra labai labilūs, greitai mutuoja, bet dabar realiai matome kiekvieną dieną, kiek tai yra tiesa. Jei pandemijos Europoje jau seniai buvo, tai dabar mes savo kailiu patiriame, kas tai per organizmai yra virusai ir kaip jų savybė mutuoti yra labai pavojinga“, – pasakojo ji.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia sąrašą, kur įvardijami virusai, potencialiai galintys tapti kitos tikėtinos pandemijos priežastimi. Paklausta, ar visi šie virusai kilę iš gyvūnų, R. Zinkevičiūtė teigė, kad apskritai kalbant apie zoonotines ligas, virusai jų sudaro apie 60 proc.
„Ir yra išskirta 10 pagrindinių virusų. Visi jie yra pavojingi, daugelį mes jau žinome, tai, pavyzdžiui, vis dar neišbraukti virusai yra mūsų COVID-19 „protėvis“ SARS-CoV virusas arba MERS-CoV, kurie laikomi išnaikintais, nes jie buvo labai mirtini.
Tačiau vienas toks pavojingesnis ir dar mažai išsivystęs yra Nipa virusas, kuris paplitęs pietryčių Azijoje ir jis taip pat yra labai mirtinas – miršta iki 75 proc. užsikrėtusių žmonių“, – kalbėjo ji.
Virusas, galintis sukelti kitą pandemija
Pasak mokslininkės, šio viruso pagrindinė savybė, kodėl jį PSO laiko pavojingu, tai ilgas inkubacinis periodas.
„Tarkime, jei Ebola užsikrėtę žmonės pakankamai greitai miršta, negali užkrėsti kitų žmonių, tai žmogus, užsikrėtęs Nipa virusu, gali iki 45 dienų nejausti jokių simptomų.
Tai reiškia, kad tiek laiko potencialiai jis gali apkrėsti kitus žmones. Taigi, manoma, jei šis virusas mutuos ir jo pernešimas tarp žmonių palengvės dar labiau, jei sugebės oro lašeliniu būdu plisti, tai jis turi didžiulį potencialą sukelti kitą pandemiją“, – komentavo mokslininkė.
Kaip nurodė R. Zinkevičiūtė, dabar šis virusas plinta per seiles ir kitus kūno skysčius: „Tai yra vaisinių šikšnosparnių virusas, jie apgraužia kokius vaisius džiunglėse, tada ten žmonės gano kiaules arba patys renka vaisius, kiaulės valgydamos užsikrečia virusu, o valgant neapdorotą mėsą ar skrodimo procese taip pat gali užsikrėsti žmogus. Bet dar jis sunkiai plinta, vyksta maži, kontroliuojami protrūkiai.“
Iki šiol nėra „pagautas“ virusas, sukėlęs pandemiją
Pasiteiravus, kiek tikėtina, kad egzistuoja toks virusas, apie kurį mokslininkai nežino, mokslininkė patvirtino, kad taip gali būti.
„Tai yra viena iš vadinamų ligų „X“, virusas, kuris dar yra neatrastas, arba dar nežinoma, kad jis gali sukelti pandemiją. Pavyzdžiui, COVID-19 buvo ta liga ir tas virusas. Nors apie koronavirusus mokslininkai žinojo seniai, žinojo, kad šikšnosparniai jų turi, tačiau būtent ta viena mutacija iki šiol net nėra pagauta, neaišku, kuriame organizme, kaip ir kada ji įvyko. Tai tokių virusų gali būti begalė“, – tvirtino ji.
Anot R. Zinkevičiūtės, keista, kad iki šiol nepavyko surasti šikšnosparnio rūšies, kuri turi būtent tą koronavirusą.
„Iki šiol nėra atsakymo apie tikrą kilmę ir yra tik prielaidos. PSO ataskaitoje kaip vieną galimybių įvardija, nepaneigia, kad virusas galėjo atsirasti iš laboratorijos. Jie negali nei pateikti, nei paneigti nė vienos iš viruso atsiradimo galimybės, nes jie nerado, iš kur jie atsirado“, – pažymėjo mokslininkė.
Kodėl vis kalti šikšnosparniai?
Ar visų pavojingų virusų „perykla“ būtinai būna šikšnosparniai? R. Zinkevičiūtė teigė, kad to kaltininku gali būti bet koks gyvūnas.
„Mokslininkai galvoja, kad bet kuri gyvūnų rūšis, kuri turi didelę įvairovę, daug porūšių, jie turi daug įvairių virusų. Šikšnosparniai nebūtinai yra išskiriami kaip daugiausiai turintys, tiesiog jau esame susidūrę su virusais iš jų, taigi yra toks kaip ir numatymas, kad virusai iš jų ateina. Bet gali būti iš bet kokių gyvūnų.
Pavyzdžiui, su naminiais gyvūnais problema yra tokia, kad jie dažnai ganomi lauke, turi sąlytį su kitais gyvūnais – jų išmatomis, jiems jie įkanda. Viena iš tokių stebimų ligų yra Krymo Kongo hemoraginė karštinė, kuri plinta ir Balkanuose, taigi, ne taip toli nuo mūsų ir ją platina erkės. Taigi liga yra paplitusi visur, kur paplitusi ta erkė. Kai ji įkanda naminius gyvulius, žmonės užsikrečia nuo tų gyvulių“, – aiškino mokslininkė.
Anot jos, ūkiuose, kur auginami gyvūnai mėsai, maistui, turėtų būti laikomasi higienos normų, tačiau didelė problema, kad realybėje tai, deja nevyksta.
„Nesenas pavyzdys – COVID-19 apkrėstos audinės ir atgal nuo audinių peršokęs virusas į žmones. Tai reiškia, kad darbuotojai nesilaikė higienos normų, nedėvėjo kaukių, pirštinių, tai sukelia potencialiai mutacijos vietą ir tašką ir tai virusą padaro pavojingesnį“, – pastebėjo R. Zinkevičūtė. Be to, įvairias ligas lengvai išplatinti gali ne tik erkės, bet ir uodai, žiurkės, pelės.
Kiek realu pandeminiam virusi „gimti“ Europoje?
Pasiteiravus, ar gali kilti stiprus, pandeminis virusas Europoje ar JAV, pašnekovė sutiko, kad tam šansų vis tik mažiau, nors to visiškai atmesti negalima.
„Afrikoje, Azijoje yra didžiulė gyvūnų įvairovė, žmonės čia gyvena arčiau laukinės gamtos, turi daugiau sąlyčio. Bet ta pat Krymo Kongo hemoraginė karštinė arba tas pats ispaniškasis gripas, kuris sukėlė didžiulę pandemiją, tai jis išsivystė Europoje. Šis virusas buvo žmonių, paukščių ir kiaulių gripo mišinys.
Tai reiškia, kad dabar lygiai taip pat gali atsitikti, viena to priežasčių – neetiškas ūkininkavimas, vienų gyvūnų laikymas su kitais, nepriežiūra ir panašūs kiti veiksniai. Tai teoriškai gali atsirasti bet kur, karštieji taškai, aišku, yra ten, kur yra daug skirtingų gyvūnų“, – komentavo ji.
Virusų sukeltos pasekmės pastebimos jau po laiko
R. Zinkevičiūtė taip pat sutiko, kad šiandien visiškai įmanoma atsirasti ir virusiniam ginklui.
„Reikia tiesiog tikėtis, kad tai nevyksta arba mokslininkai yra etiški žmonės ir neužsiima tokių dalykų kūrimu, nes pavojus yra baisus. Šiaip yra draudžiama užsiimti tokiais eksperimentais. Bet neabejoju, kad tokie virusiniai tyrimai yra vykdomi kažkokiose karinėse institucijose, šalyse, kur to nežinome, kur bioetika ar etika yra neegzistuojantys dalykai. Bet tai yra baisūs dalykai, tai žymiai pavojingiau už branduolinę bombą“, – kalbėjo ji.
Paklausta, ar visada mokslininkai spėja laiku pakelti raudoną vėliavą, kai suvokiama, kad virusas mutavo ir gali plisti nuo žmogaus žmogui, ar vis tai visada jau būna per vėlu, pašnekovė pateikė pavyzdį su ŽIV virusu.
„Mes pastebime virusus jau po laiko. Pavyzdžiui, kai ŽIV virusas atsirado Afrikoje ir pradėjo plisti per pasaulį, 10 metų žmonės nežinojo, kas sukelia tą ligą. Tik po to virusas buvo identifikuotas. Kadangi dabar yra visai kitokios technologijos, genomo sekvenavimas, tai paėmus mėginius, sekvenavus viso viruso genomą, žmonės mato epidemiologinį skirtingų mutacijų paplitimą.
Bet virusai, kurie neinfekuoja žmonių, gyvūnų virusai, jiems skirta žymiai mažiau institutų ir tyrimų. Jų yra, aišku, bet jie daugiausiai tiria naminius gyvulius, tačiau laukinių gyvūnų atveju tai padaryti labai sunku. Tai yra daroma, bet įvairovė ir kiekis yra tokie didžiuliai, kad neįmanoma patikrinti visų gyvūnų rūšių ir nuolatos tikrinti, kaip jų virusai keitėsi ir mutavo“, – konstatavo R. Zinkevičiūtė.