Specialistai konstatuoja, kad rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų. Rūkoriai susirgti plaučių vėžiu rizikuoja maždaug 20 kartų dažniau nei nerūkantys.
„Ir kuo ankstesniame amžiuje pradedama rūkyti, kuo ilgesnė rūkymo trukmė, kuo daugiau cigarečių per dieną surūkoma, tuo plaučių vėžio rizika yra didesnė. Metus rūkyti rizika sumažėja ir tolygiai mažėja ilgėjant laikui nuo metimo rūkyti, taigi niekada ne per vėlu mesti rūkyti, bet jaunesniame amžiuje metę rūkyti gauna daugiau naudos“, – pastebėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) epidemiologė dr. Rūta Everatt.
Lietuviai vyrai – treti tarp didžiausių rūkorių ES
Ji atkreipė dėmesį, kad daugelyje Vakarų šalių didėjant rūkymo paplitimui ir plaučių vėžio sergamumui bei mirtingumui įvestos labai efektyvios tabako kontrolės priemonės, akcizai, pagalba metantiems rūkyti, reklamos draudimas padėjo sumažinti rūkymo paplitimą.
Tuo metu Lietuvoje rūkančių, ypač vyrų procentas išlieka labai didelis. Lietuva Europos Sąjungoje (ES) yra trečioje vietoje pagal vyrų rūkymo paplitimą.
„Eurostato duomenimis, Lietuvoje rūko 45 proc., kai, pavyzdžiui, Švedijoje rūko 6 proc. vyrų, Didžiojoje Britanijoje – 12 proc. Tai atsispindi ir sergamumo bei mirtingumo nuo plaučių vėžio rodikliuose.
Lietuva yra tarp šalių, kur sergamumas ir mirtingumas nuo plaučių vėžio yra vienas iš didžiausių, kartu su kitomis Rytų Europos šalimis. Vakarų šalyse, kur rūkymo paplitimas sumažėjo, sekė ir sumažėję mirtingumo nuo plaučių vėžio rodikliai“, – pažymėjo R. Everatt.
Nauji tabako produktai – nebūtinai saugesni
Specialistė atkreipė dėmesį, kad itin apsigauti nereikėtų dėl pasaulyje, ypač JAV ir Vakarų Europoje, kartu – ir Lietuvoje populiarėjančių naujų tabako produktų.
„Tai – ir elektroninės cigaretės, ir kaitinamieji tabako produktai. Jei elektroninėse cigaretėse yra kaitinamas skystis, kuriame yra nikotino, ir jam garuojant žmogus įkvepia garų bei kartu nikotino, tai kaitinamuosiuose tabako produktuose yra kaitinami tabako lapai ir tokiu būdu žmogus taip pat įkvepia nikotino“, – pabrėžė ji.
Anot epidemiologės, nepaisant to, kad degimo produktų, kurie išsiskiria rūkant įprastas cigaretes, garuose yra mažiau, tai nereiškia, kad jie yra saugūs.
„Juose taip pat yra tų pačių kenksmingų medžiagų kaip įprastose cigaretėse, tik galbūt mažesniais kiekiais. Bet yra ir kitų medžiagų, kurios gali turėti kenksmingą poveikį sveikatai“, – sakė NVI specialistė.
Elektroninės cigaretės pripildomos tirpalo, kurio sudėtyje yra nikotino, propileno glikolio arba glicerolio ir skonių priedų („vaisių“, „tabako“, „mentolo“, „vanilės“ ir kt.). Rūkant, tirpalas garuoja, įkvepiami garai-aerozolio lašeliai.
Šiame aerozolyje tabako nėra, bet yra cheminių medžiagų, susidariusių iš el. cigaretes pripildančių skysčių (propileno glikolio, glicerolio, nikotino, vandens, kvapiųjų medžiagų, konservantų), taip pat susidariusių cheminių reakcijų metu kaitinamajame elemente ar temperatūros poveikyje.
Ypač žaloja jaunų žmonių smegenis
R. Everatt pastebėjimu, kadangi tai yra nauji produktai, mokslininkai dar tik tyrinėja jų ilgalaikį poveikį.
„Jis dar nėra žinomas, bet neabejojama, kad bet kokių tabako produktų vartojimas yra žalingas, ypač paauglių, jaunų suaugusiųjų, nėščiųjų, nerūkančiųjų sveikatai. Ir visai nesvarbu, ar kaitinama liepsna, ar elektroniniu būdu – tuose produktuose yra nikotino, o jis sukelia priklausomybę.
Tai ypač kenksmingai veikia paauglių smegenis, kurios dar vystosi iki 25 metų amžiaus. Nikotinas ypač žalingai veikia tas smegenų sritis, kurios atsakingos už dėmesį, mokymąsi, nuotaiką. Priklausomybė nikotinui vėliau gali padidinti polinkį į priklausomybę nuo kitų vaistų“, – aiškino epidemiologė.
Anot jos, juo labiau nėra įrodymų, mokslo tyrimų, kad kaitinamieji tabako produktai padeda mesti rūkyti. „O dėl to, ar rūkantiems įprastas cigaretes perėjus išimtinai prie šių naujų produktų sumažėja kenksmingas poveikis, dar taip pat nėra galutinai įrodyta“, – pridūrė ji.
Lietuvoje sparčiai populiarėja
Nepaisant tokių gydytojų įspėjimų, Lietuvoje alternatyvių įprastoms cigaretėms produktų vartotojų sparčiai daugėja.
„Lietuvoje elektronines cigaretes vartojantys nurodė 16 respondentų, o kaitinamuosius tabako produktus – 10 proc., tai yra daugiau nei ES vidurkis“, – nurodė R. Everatt.
Itin šie gaminiai paplitę tarp jaunų žmonių. „36–37 proc. žmonių iki 40-ies metų asmenų nurodo, kad yra bandę arba vartoja elektronines cigaretes, 25 proc. – kaitinamuosius tabako produktus. Ir tai žymiai daugiau nei ES vidurkis. Matyt, čia irgi trūksta kažkokios sveikatos politikos, efektyvios prevencijos stabdant, mažinant šių produktų vartojimą“, – pastebėjo ji.
Plaučių vėžys – vis dar didžiausias žudikas
Plačiau pakomentavusi sergamumo plaučių vėžiu situaciją NVI epidemiologė doc. Giedrė Smailytė patvirtino, kad plaučių vėžys išties tebėra didžiausias žudikas.
„Išsivysčiusiose šalyse maždaug už 20–25 proc. mirčių yra atsakingas vėžys. Tarp tų mirčių nuo vėžio visose pasaulio šalyse plaučių vėžys pirmauja. 2020 m. pasaulyje buvo diagnozuota 2,2 mln. naujų vėžio atvejų ir 1,8 mln. žmonių nuo šio vėžio mirė.
Tarp vyrų tai yra dažniausias susirgimas, pagrindinė tarp visų piktybinių navikų mirties priežastis. Tuo metu tarp moterų jis kiek retesnis – tarp susirgimų užima trečią vietą, o mirčių – antrą“, – dėstė ji.
Pats didžiausias vyrų sergamumas plaučių vėžiu fiksuojamas Vengrijoje – 77 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Palyginimui Lietuvoje turima 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
„Jei pažiūrėtume į geografinį pasiskirstymą, matytume kiek skirtingas tendencijas sergamumui plaučių vėžiu vyrams ir moterims. Didžiausias vyrų sergamumas yra būdingas Rytų Europos, Vakarų Azijos, Šiaurės Afrikos šalims, Kinijai, Filipinams, Indonezijai.
Didžiausias moterų sergamumas fiksuojamas labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse – Šiaurės Amerikoje, Šiaurės ir Vakarų Europoje, ypač Danijoje, Nyderlanduose, ten kai kur moterų sergamumas viršija Šiaurės šalių vyrų sergamumą“, – pastebėjo G. Smailytė.
Anot jos, priežastys, kurios sąlygoja tokį geografinį sergamumo pasiskirstymą, neabejotinai yra istorinis rūkymo paplitimas. „Tai, ką mes matome šiandien, tai yra sąlygota rūkymo paplitimo prieš 20–30 metų“, – nurodė epidemiologė.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1,5 tūkst. plaučių vėžio atvejų, dažniausiai diagnozuojamas vyrams – apie 1,2 tūkst. atvejų. Kasmet nuo plaučių vėžio miršta apie 1,3 tūkst. žmonių.
Ar plaučių vėžys šiandien išgydomas?
Paklaustas, ar šiandien jau galima išgydyti plaučių vėžį, NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas teigė prieš 5 į tokį retorinį klausimą būtų atsakęs neigiamai.
„Dabar galiu pasakyti, kad taip, galbūt mes galime išgydyti plaučių vėžį. Kodėl? Per pastaruosius 5 metus įvyko daug permainų plaučių vėžio gydyme, ypač išplitusio arba vietiškai išplitusio vėžio gydyme, kas ryškiai leido pagerinti gyvenimo trukmės rezultatus – ją prailginti.
Jei anksčiau kalbėdavome, kad su 4 plaučių vėžio stadija žmonės gyvena metus ar dvejus, dabar, priklausomai nuo gydymo, jie gyvena 5 metus ir daugiau. Turime ligonių, kurie sirgo labai agresyvia vėžio forma ir po gydymo gyvena daugiau nei 10 metų. Aišku, tai yra labai pavojinga, recidyvuojanti liga, kuri gali atsinaujinti bet kuriuo metu“, – pasakojo gydytojas.
Jis teigė, kad didelę reikšmę šio vėžio gydyme turi grupė naujų vaistų ir imunoterapijos atsiradimas, gydymo taikant skirtingas terapijas galimybė, tai pat tai – kad daug medikamentų yra kompensuojami valstybės.
„Šiandien galime kalbėti apie perspektyvas ir giedrą dangų plaučių vėžio gydymo srityje, kai anksčiau buvo vieni debesys ir audros, dabar matosi saulės spinduliai“, – pastebėjo S. Cicėnas.
