Šiai problemai aptarti neseniai susirinko Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK). Klausimo svarstymą inicijavusi socialdemokratė Orinta Leiputė teigė, kad jei sunkūs ligoniai negali gauti reikiamo gydymo tik dėl kažkokių biurokratinių trikdžių, situaciją reikėtų vertinti kuo skubiau ir priimti sprendimus.
„Gavome kreipimusis ir jei antri metai yra užstrigęs vaistų vertinimas, (...) jei pakeista tvarka netinkama, neveikia, galbūt komitetas galėtų ją keisti, koreguoti“, – sakė ji.
Kad taip bus, įspėjo dar prieš 2 metus
Dabartinę padėtį pristačiusi asociacijos „Kraujas“ atstovė Ieva Drėgvienė pirmiausia trumpai priminė inovatyvių vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus procesą.
Pacientų atstovė nurodė, kad iš viso nuo paraiškos pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) pirminiam vertinimui ir fakto, kada tas vaistas patenka pacientui, prireikia 13-os žingsnių.
„Tai jei 2019–2020 metais pacientų organizacijos tiek sveikatos politikų, tiek Seimo narių dėmesį atkreipdavo į tai, kad trūksta lėšų kompensavimui ir strigdavome ties 9 žingsniu, tai dabartinė situacija nuo 2020 m. yra 5 žingsnis, kai vaistai stringa vertinimo procese. Jie tiesiog nevertinami.
Pagal naują tvarką vaistui įvertinti VVKT yra skirta apie 90 dienų, papildomos dienos skirtos pateikti nuomonei, tai šiuo metu procesas yra sustojęs ir paraiškos vertinamos nuo 2020 m. liepos mėnesio, tai reiškia, kad VVKT vėluoja vaistus vertinti 425 dienas. Farmacijos įstatyme numatytas terminas – 180 dienų“, – aiškino I. Drėgvienė.
Ji pridūrė, kad jei anksčiau rezerviniame vaistų sąraše būdavo ir 14, 16 vaistų, kurie bus kompensuoti, tai 2021 m. pabaigoje tebuvo viso labo tik vienas.
„O jei pasižiūrime, koks yra susidaręs neįvertintų vaistų „kamštis“, tai per 2020–2021 m. yra pateiktos 73 paraiškos, per 2 metus VVKT sugebėjo įvertinti tik 12 paraiškų. Ir čia kalbama apie daugiau kaip pusę onkologinių ligų, (...) tai problema yra labai opi. Mes apie tai įspėjome dar 2019 metais, prieš įdiegiant naują modelį, nes nėra žmogiškų resursų VVKT vertinti paraiškas pagal naują modelį, tai dabar turime to vaisius ir nuogąstavimai pasitvirtino“, – su apmaudu konstatavo I. Drėgvienė.
Bėda dėl neįtraukiamų naujų vaistų
Problemos aktualumą akcentavęs Lietuvos hematologų draugijos narys dr. Valdas Pečeliūnas pažymėjo, kad dar didesnė bėda yra dėl to, kad nėra įtraukiami nauji vaistai.
„Tuose sąrašuose vaistų, kurie dar nėra įvertinti, iš hematologijos mes matome 6 pozicijas. Tarkime, mielominė liga, viena iš lyderių inovatyviausių vaistų pritaikymui, yra skirtas vienas vaistas, bet ta situacija yra įšaldyta kažkur 2018 m. Tie vaistai, kurie yra sąraše, buvo dar iki 2018–2019 m. patvirtinti Europos vaistų agentūros. O nuo 2019 m. yra patvirtinta vienai ligai dar 11 skirtingų indikacijų ir 6 visiškai nauji vaistai. Tai nė vieno iš jų šiuose sąrašuose nėra. Taigi problemos mastas yra dar didesnis“, – kalbėjo jis.
Gydytojas hematologas pažymėjo, kad geras žinias apie patvirtinamus naujus vaistus tiek pacientai, tiek medikai girdi kasdien, tačiau naujų vaistų atėjimas nesikonvertuoja į gydymo pažangą Lietuvoje.
„Ir ta problema gana masyvi, tą jaučia ir gydytojai, ir mes tą jaučiame iš pacientų“, – pridūrė V. Pečeliūnas.
Lietuva lieka lentelių apačiose
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė konstatavo, kad situacija yra labai liūdna.
„Kasmet mes turime kažkokį kompensuojamų vaistų paketą, bet kaip liekame visų lentelių apačiose su inovatyvių vaistų prieinamumu, paėmus bet kokią vėžio lokalizaciją, taip mes jų neturime. Tad proveržio šioje srityje tikrai nėra“, – kalbėjo ji.
Priminusi, kad priklauso tai grupei medikų, kurie yra dirbę užsienyje ir į Lietuvą grįžusi prieš 6 metus, gydytoja pasidalino ten įgyta patirtimi.
„Prancūzijoje dirbdama klinikoje kaip chemoterapeutė matydavau, kaip 3–6 mėnesių bėgyje tie vaistai ateidavo į praktiką, taip pat visa biurokratija buvo nuimta nuo gydytojų“, – sakė B. Brasiūnienė.
Komentuodama situaciją gydytoja į ją ragino pažvelgti per psichologinį ir moralinį paciento ir mediko ryšį.
„Įsivaizduokite, kai jis sėdi prieš gydytoją, kuris nebegali nieko pasiūlyti, (...) tai dažniausiai pirmus mėnesius liekama prie to, kad įsigytų savo lėšomis ar ligoninė perka. Jei gerai [veikia], tai gal tada svarstys dėl pratęsimo, tai, įsivaizduokime, visą gyvenimą žmogus mokėjo mokesčius, dirbo, o paskutinius savo gyvenimo metus turi pirktis vaistus ir dažniausiai to jis ir nesulaukia... Ir pasižiūrėkime į visą laviną skundų, tenkančią onkologams – „mane nugydė“, „mane nurašė“ ir taip toliau“, – pridūrė chemoterapeutė.
Pacientus gydo mažiausia viltis
Pagalbos onkologiniams ligoniams organizacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė patikino, kad aptariamas bėdas ministerija žinanti, bet panašu į tai, kad kalbama labai daug, o rezultato kol kas nesimato.
„Ir nerimas iš pacientų pusės yra didžiulis, ypač jei visgi sistema nebus keičiama, o viename iš posėdžių lyg nuskambėjo, kad niekas nepasikeis. Jei per metus buvo vidutiniškai įvertintos 6 paraiškos, o turime sąraše apie 60 laukiančių paraiškų, tai kad tai būtų išvalyta, nesinori laukti ir dvejus metus.
Tam susidariusiam kamščiui pašalinti reikia neordinarių sprendimų. Finansavimo trūkumas visada yra problema, bet kitas dalykas, kad į rezervo sąrašą vaistai negali pakliūti, nes yra neįvertinami“, – kalbėjo ji.
Asmenis po transplantacijos ir jos laukiančiuosius vienijančios organizacijos „Gyvastis“ atstovė Aušra Degutytė savo ruožtu pabrėžė, kad sunkius ligonius ir menkiausia viltis pasveikti gydo.
„Mes suprantame, kad ta menkiausia viltis gydo. Tai jei yra suteikiama viltis, kad galėtų būti įtraukiami nauji inovatyvūs vaistai į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tai neatimkim tos galimybės iš pacientų“, – pridūrė ji.
Vaistas turi sukurti pridėtinę vertę
Komentuodamas susidariusią situaciją sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas visų pirmą norėjo akcentuoti, kad dabar esančių kompensavimo sistemoje medikamentų kompensavimas nėra sutrikęs.
„Vadinasi, visoms ligų grupėms, kurioms šiuo metu priskirti kompensuojamieji vaistai, jie tikrai tiekiami. Problema yra su naujų vaistų atėjimu į Lietuvos kompensavimo sistemą. Norėtųsi, kad visi suprastų, kad Lietuva tiek savo ekonomine prasme, tiek kitais aspektais dar tikrai nėra pasiekusi Prancūzijos lygmens, kai skiriame 6,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, mes turbūt negalime tikėtis analogiško vaistų patekimo greičio. (...)
Kitas dalykas, turbūt nereikėtų gretinti vaisto registracijos proceso ir jo tiesioginio kompensavimo proceso. Jei turime medikamentą, turime įsivertinti, ar jis gali kurti pridėtinę vertę tiek mūsų pacientams, ar jis pakeliamas mūsų ekonominei situacijai, kad jis būtų prieš priimant sprendimą įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus“, – aiškino jis.
VVKT teigia, kad traukinys pajudėjo
VVKT viršininkas Gytis Andrulionis savo ruožtu priminė, kad nuo 2020 m. įsigaliojo naujas vaistinių preparatų ir medicinos pagalvos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus mechanizmas. Tačiau tiek darbuotojų komplektavo, tiek finansavimo klausimas tapo labai dideliu iššūkiu.
„Pati didžiausia problema, kad sistema buvo paleista, ministerija įpareigojo atlikti funkcijas, o jos reikalaujančios labai aukštos kvalifikacijos. Tačiau nors dar 2019 m. ir kitais metais buvo nurodyta reikiamų asignavimų suma, faktiškai skirta nieko nebuvo. Taigi nei etatų, nei finansavimo funkcijai vykdyti negavome“, – pateikęs išsamų pristatymą posėdyje aiškino jis.
Kaip nurodė G. Andrulionis, nepaisant minėtųjų problemų, darbo krūvis ir teikiamų dokumentų apimtys augo geometrine progresija. Anot jo, dėl padėties buvo informuota tiek Finansų, tiek Sveikatos reikalų ministerijos ir buvo bandoma išgyventi iš vidinių resursų.
Galiausiai sužinojus apie 2022 m. skiriamus 223 tūkst. eurų asignavimus, G. Andrulionis tikino, kad traukinys jau pajudėjo: „Šiandien gal padarėme ne absoliučiai viską, bet didžiąją dalį kritinių darbų, kad tas procesas išjudėtų. Galiu tik atsiprašyti ir apgailestauti, kad dėl visų šių veiksnių procesas buvo užstrigęs. Bet šiandien manome, kad padarėme viską, kad šis traukinys pradėtų važiuoti. Ir tą galėsime toliau sėkmingai daryti, jei bus skiriami pakankami ištekliai.“
Išklausęs pranešėjų SRK komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė sunkiai galintis suvokti, kad tokie dalykai dėjosi net 4 metus.
„Padalinys neveikė ir visiems buvo gerai“, – stebėjosi jis ir paragino „nepamesti“ šio klausimo ir komitetui grįžti prie jo po kelių mėnesių.
