Šiais metais K. Rimienės dukra jau švęs pilnametystę – jai sueina 18 metų, o sūnus į šį pasaulį atkeliavo 3 metais ir viena savaite vėliau – jam sueis 15. Prieš šias Kalėdas moteris prisiminė nuostabią istoriją, apie kurią jau kurį laiką nebuvo pagalvojusi: kaip jų šeimyna prieš 18 metų sutiko Kūčias ligoninės palatoje.
„Dukra gimė prieš pat Kūčias, kadangi gimė po Cezario pjūvio operacijos, mūsų nepaleido iš ligoninės ir teko pirmąsias jos gyvenime Kūčias sutikti ligoninės palatoje. Buvo be galo tylu, ramu, bet iš tikrųjų gražiausia buvo tai, kad su manimi buvo visa mano šeima: tuo metu Marija ir mano vyras.
Mes turėjome tikrą Kūčių stalą, bet jis tilpo ant vienos mažos taburetės palatoje, kurį padarėme kartu su palatos drauge, kuri kaip tik buvo pagimdžiusi sūnelį, bei jos vyru.
Mūsų Kūčių stalą sudarė tai, ką tuo metu turėjome palatoje: apelsino skiltelė, šokolado plytelė, duonos gabaliukas, jogurtas. Bandėme išspausti 12 patiekalų ir mums pavyko. Visais patiekalais mes dalinomės.
Tai buvo tyli, rami šventė, tačiau labai simboliška ir graži, nes ką tik buvo užgimusi mūsų didesnė, nauja šeima. Tai buvo ypatinga diena“, – su šypsena veide pirmąsias dukros Kūčias prisimena K. Rimienė.
Be baltos mišrainės šventinio stalo neįsivaizduoja
Kadangi K. Rimienė yra floristė bei dekoratorė – jai kalėdinis laikotarpis praskrieja žaibišku greičiu, nes būna labai daug darbo, filmavimų.
„Visada norisi pasiruošti, kad per šventes turėtume laisvo laiko. Labai dažnai būdavo taip, kad Kalėdų eglutę puošdavome vos ne paskutinę dieną – prieš pat Kūčias. Pagal senovės papročius, eglutės ir būdavo puošiamos per Kūčias, tačiau tai nesutampa su mano tradicijomis. Aš noriu eglutę matyti, bet visada gyvą.
Yra buvę ir taip, kad teko pasipuošti dirbtinę eglutę, nes jau nebespėjau įsigyti tikros, arba nusipirkti gyvą eglutę su didžiule nuolaida, prieš pat šventes, nes jau visi jas parduoda, kadangi niekas nebepirks.
Šiais metais man Kalėdos atėjo gerokai anksčiau – visą lapkritį kiekvieną dieną dirbau, nes visi ofisai ir verslo centrai pasipuošti Kalėdoms norėjo iki gruodžio 1 dienos. Tikiuosi, kad šiais metais eglutę pasipuošti pavyks anksčiau, nes Kalėdų kvapo norisi kuo ilgiau“, – savo noru pasidalino floristė.
K. Rimienė iš vaikystės į savo šeimą atsinešė tradicinius, gardžius patiekalus, kuriais ir dengia savo šeimos Kūčių stalą.
„Mūsų šeimoje daugiau gamina vyras ir per Kūčias dažnai kyla diskusija, galbūt reikia gaminti mažiau patiekalų, tačiau su tuo niekada nesutinku, visada sakau, kad man nesunku pagaminti daugiau patiekalų.
Visada per Kūčias gaminu farširuotą karpį, kuris būna įdarytas duonoje. Daug žmonių nevalgo baltos mišrainės, tačiau aš neslėpsiu, kad balta mišrainė yra mano šeimos tradicija. Visą gyvenimą ją valgėme ir aš, galbūt klaidingai, bet kitaip neįsivaizduoju to pasninko: nevalgyti mėsos taip, nepersivalgyti taip, bet balta mišrainė turi būti.
Taip pat gaminame ir įvairias silkes: tradicinė raudona silkė su svogūnais arba silkė pataluose su obuoliais ir svogūnais. Būtinai verdamas kisielius, aguonų pienas“, – patiekalus, be kurių neįsivaizduotų savo šventinio stalo vardina K. Rimienė.
Rengdavo didžiulę šeimos šventę
Kūčių rytas Rimų šeimoje visada būna ypatingas ir toks vienintelis metuose – jau nuo pačio ryto visa šeima pradeda ruoštis vakarui. „Ir vaikai pristatomi prie pjaustymo lentelių ir kitų indų, kad padėtų. Pastaruoju metu buvo reikalų su paauglyste, tai keletas metų nepraėjo be piktumų, kurie aišku vėliau išsisprendžia.
Tačiau pastaruoju metu mes visi gražiai sutariame ir aš labai laukiu šitų Kūčių, tikiuosi, kad jokie šeimyniniai barniai neaptemdys mūsų šventės, nes man susibūrimas, bendrystė prie Kūčių stalo, bei gaminant patiekalus yra be galo svarbu. Nedažnai gali prisikviesti visus, gaminti kartu“, – su meile kalba pašnekovė.
Šventes Rimų šeima dažniausiai švenčia savo namuose. „Kadangi mūsų vaikų gimtadieniai Kalėdų laikotarpiu, kol jie buvo maži, būdavo labai sudėtinga aplankyti visus senelius, todėl dažniausiai jie pas mus atvažiuodavo. Mes darydavome didžiulę šeimos šventę.
Atvažiuodavo: broliai, seserys – iš vienos ir iš kitos pusės, seneliai – ir visi rinkdavosi pas mus ir kartu švęsdavome. Vakare Kūčias, o per Kalėdas – abiejų vaikų gimtadienius“, – apie nuostabią šeimos šventę pasakoja K. Rimienė ir priduria, kad dabar, kai jau visi suaugę nebėra taip lengva sukviesti visų prie bendro stalo, tačiau bando laikytis tradicijos ir sukviesti visą šeimą.
„Supratau, kad noriu pradėti formuoti tradiciją, kad mano vaikams Kūčios būtų mūsų šeimos šventė. Mes labai mylime ir gerbiame senelius, bet aš jau dabar norėčiau, kad mano vaikai, pasakotų savo vaikams prisiminimus apie mūsų šeimos švenčiamas Kūčias ir kad mes švenčiame visada namuose, visada su mūsų įprastais patiekalais, prie mūsų tradicinio stalo ir mus lanko seneliai, o ne mes juos.“
Linki pradėti džiaugtis čia ir dabar
K. Rimienė paklausta, ko norėtų palinkėti visiems Kalėdų bei Naujųjų metų proga, ilgai negalvodama atsako: „Linkiu pradėti džiaugtis čia ir dabar – šia diena. Nebeskaičiuokime, kas bus, jeigu bus ir ką mes galime dar nuveikti. Darykime viską taip, kad kiekviena diena būtų įsimintina.“
„Dažnai mes besibaigiant metams pradedame galvoti apie tai, ko mes nepadarėme, ko neišpildėme ir ką dar reikėtų padaryti. Mes dažnai gyvename praeitimi ir mes nemokame gyventi šia diena. Aš dabar pati net susimąsčiau – netrukus mano dukrai sueis 18 metų ir atsisėdusi vieną dieną mąstau, kaip čia nutiko, kad mano vaikai taip greitai užaugo. Iš vienos pusės džiaugiuosi – iš kitos gaila, nes dar norisi, kad jie būtų mažiukai.
Taigi ko linkiu sau, to linkiu ir kitiems – didesnio atsipalaidavimo ir lūkesčių mažinimo sau ir savo aplinkai ir mėgautis tais dalykais, kurie mus supa. Mes turime džiaugtis čia ir dabar, kad nereikėtų po to gailėtis, kad vaikai užaugo. Mes džiaugtis gyvenimu galime nebūtinai sulaukę kelionės, aplankę kažkokį kraštą ar įgyvendinę projektą.
Nebenoriu gailėtis ar kelti per didelių reikalavimų tam, kas galbūt neįvyko, o džiaugtis tuo, ką turiu ir viską planuoti lengva ranka. Įvyks – gerai, neįvyks – taip pat gerai. Manau, kad tai ateina su metais, nes kol esame jauni, mes maksimalistai, visko tikimės, laukiame, norime kitiems kažką įrodyti, tačiau mes neturim nieko niekam įrodyti – tik sau“, – gražius ir jautrius žodžius visiems skyrė K. Rimienė.
„Šv. Kūčių vakaras su kunigu Ričardu Doveika“ – gruodžio 24 d., 19.30 val. per TV3!
