• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau eina paskutinės vasaros dienos, o orai vis dažniau primena, kad jau artėja ruduo. Rugpjūčio 24 dieną minima gandrų, ant sparnų parsinešančių pavasarį ir išsinešančių vasarą, išskridimo diena. Šalį pasiekus krikščionybei, ši diena taip pat pradėta vadinti Šv. Baltramiejaus diena.

Jau eina paskutinės vasaros dienos, o orai vis dažniau primena, kad jau artėja ruduo. Rugpjūčio 24 dieną minima gandrų, ant sparnų parsinešančių pavasarį ir išsinešančių vasarą, išskridimo diena. Šalį pasiekus krikščionybei, ši diena taip pat pradėta vadinti Šv. Baltramiejaus diena.

REKLAMA

Žmonės jau pastebi išskrendančius gandrus – kai kurie nelaukia rugpjūčio 24-osios ir į ilgą kelionę iškeliauja anksčiau. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad ši diena – pirmoji, kuri jau nuspalvinta rudeniu ir pastebimi pirmieji atslenkančio rudens ženklai.

Matomi pirmieji rudens požymiai

Gandrų išskridimo dieną ne tik išskrenda paukščiai – pastebima ir daugiau artėjančio rudens ženklų.

REKLAMA
REKLAMA

„Rudenio požymiai kažkaip susiklosto į gandrų išskridimo dieną. Jau ir varlės nebekurkia, sako, Dievas joms nasrus užrakina. Čia su sakmėmis susiję, kad varlės norėjo sušlamšt visus rugius sėjamus, tai už godumą buvo nubaustos“, – pasakojo etnologas.

REKLAMA

Sutapatinus gandrų išskridimo dieną su Šv. Baltramiejaus diena, ji tapo svarbi ir kaimo, ir miesto žmogui. Kaimuose iki šios dienos samdytas kerdžius, tačiau po rugpjūčio 24-osios to nebereikėjo – vasarojus nupjautas, gyvuliai laisvai ganosi, todėl nebereikalinga priežiūra.

„Dar nuo Baltramiejaus aveles pjaudavo, aišku, dar prisiderindavo prie Mėnulio fazės, kad kailis tvirtesnis būtų, kad kailinukams tiktų pasiūti. Be to, Šv. Apaštalo Baltramiejaus kankinystės ženklas yra peilis“, – pasakojo L. Klimka.

REKLAMA
REKLAMA

Miestams Šv. Baltramiejaus diena svarbi dėl to, kad jos išvakarėse Vilniuje įkurtas pirmasis amatų cechas, o ši diena dar iki šiol minima, rengiami atlaidai ir mugės:

„Miesto žmonės Baltramiejaus diena yra labai svarbi, ypatingai Vilniaus, nes Baltramiejaus dienos išvakarėse 1495 metais buvo įsteigtas pirmas amatų cechas, pirmas amatininkų susivienijimas. Auksakaliai pirmieji susijungė į tokią organizaciją, kuri paskui ilgus šimtmečius, iki pat 19 šimtmečio galo Lietuvoj padėdavo amatininkams bendruomeniškai gyventi ir tvarkyti savo reikalus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl paprastai per Baltramiejų vykdavo, ir Vilniuj būdavo ši tradicija, Baltramiejaus mugė. Šiaip jau mugės buvo paplitusios – ten, kur atlaidai, ten ir kermošiai. Sakydavo: „Po Švento Jono devynios niedėlaitės ir vėl didelis jomarakėlis“, nes nupjauti vasarojaus grūdai ir matosi, koks derlius – ką galima parduot, o ką reikia nusipirkt žiemai.“

Spręsdavo, koks ruduo laukia

Ne tik žmonės atsisveikindavo su išskrendančiais paukščiais – gandrai taip pat aplankydavo sodybas, šalia kurių buvo įsikūrę ir kurių gyventojus stebėdavo visą vasarą.

REKLAMA

„Gandrai įnamiai, prie žmogaus gyvena ir labai jie graudžiai atsisveikina su žmonėmis, būtinai aplanko artimiausią sodybą, kurios žmones matydavo darbus dirbant laukuose ir kartais eidavo paskui artoją. Jie būtinai aplanko su savo vaikai ir turi išskristi nepaprastai toli, iki 10 tūkstančių kilometrų nuskrenda, iki Pietų Afrikos. Sako, dabar jie turi pamokyt jauniklius, kaip taupant jėgas skristi, panaudojant šiltąsias oro sroves kylančias ir paskui sklendžiant aukštyn. Dideli gandrų pulkai dabar susiburia, jie dar pabūna kažkur netoli jūros ir paskui jau išskrenda į didžiąją kelionę“, – kalbėjo etnologas.

REKLAMA

Visoje Lietuvoje galima išgirsti skirtingai vadinamus gandrus – tai ir gužas, ir bacionas, didutis, dar vadintas ir starkumi. Šią dieną moterys šeimai nebegamindavo pavakarių, sakydavo, kad juos išsinešė gandrai:

„Išsineša pavakarius gandrai, nes diena sutrumpėjo, sunkių darbų jau mažai ir beliko – tik bulviakasis, bet tai talkos darbas, kuris nesunkiai įveikiamas būdavo. Todėl šeimininkės jau pavakarių neberuošdavo, sako, gandras pavakarius atneša per gandrinę kovo 25 dieną, o rugpjūčio 24 dieną išsineša, nes diena sutrumpėjo ir darbų sumažėjo.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šią dieną merginos užsiimdavo burtais, kad išsiaiškintų, kas laukia ateityje – kokį partnerį susiras ir kaip viskas klostysis:

„Merginos darydavo burtą šią dieną apie savo likimą – ražienose kažkur iškasdavo duobutę ir žiūrėdavo, ką toj duobutėj ras po kelių dienų. Jeigu vorelio išaustą voratinklį, tai reiškia, kad ištekės už turtingo žmogaus. Jeigu ras ten skruzdėlytę, tai tekės už darbininko varguolio. Blogiausia, jeigu varlę ras – iš viso nenusiseks jai gyvenimas.“

REKLAMA

Rugpjūčio 24-oji žymėjo ne tik gandrų išskridimą ir pasirodančius pirmuosius rudens ženklus – pagal tai, kokie orai tądien būdavo, žmonės spręsdavo, koks ruduo laukia.

„Žmonės manydavo, kad ši diena yra pranašiška ir rudeniui. Jeigu gražus oras, tai reiškia, kad ruduo dar bus ilgas ir palyginti gražus. Jeigu šiandien lytų smarkiau, ruduo bus lietingas“, – dėstė L. Klimka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų