Nors omikron atmainos sukeltos koronaviruso bangos pikas šalyje jau pasiektas, dar nėra laikas visiškai pamiršti apie virusą, konstatuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Pasak jos, tą patvirtina ir kasdien vis dar tūkstančiai nustatomų naujų užsikrėtimų COVID-19. Negana to, kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad po atvejų kritimo atleidus ribojimus, netrukus jie vėl netikėtai šokteli į viršų.
„Kaip ir prasidėjus sergamumo kilimui, visada būna, kad ta kreivė yra banguojanti. Para parai nelygi, tad ir skaičiuojant savaitinius ar 14 d. vidurkius jie būna su trupučiu skirtumo. Be abejo, kreivei besileidžiant įtakos tokiems bangavimams turi ir atlaisvinimai.
Taip, pavyzdžiui, Danijoje, Suomijoje po kritimo dabar jaučiamas didesnis atvejų pakilimas. Bet labai sunku pasakyti, kaip bus toliau, galbūt tai laikinas efektas. Jei pasižiūrėtume į Lietuvą, tai visa ji yra raudoname fone, ištiriamų teigiamų atvejų procentas siekia virš 50 proc. O tai yra labai daug ir tas skaičius vis laikosi. Taigi matome, kad virusas, nepriklausomai nuo to, kad kreivė po truputį slenka žemyn, cirkuliuoja labai sėkmingai“, – komentavo ji.
Atvejų kilimas laukia po moksleivių žiemos atostogų
Iliustruodama dabartinę pandeminę situaciją šalyje D. Razmuvienė priminė, kad pagrindinių savivaldybių, kur fiksuojama daugiausiai naujų atvejų, rodikliai iškalbingi.
„Štai Palangoje per pastarąsias 14 d. yra virš 6 tūkst. sergančiųjų 100 tūkst. gyventojų, tai – didžiausias rodiklis Lietuvoje. Klaipėdoje jis siekia apie 5,4, Vilniuje, Joniškyje, Šiauliuose arti – 5 tūkst.
Yra savivaldybių – Alytaus, Jurbarko, kur sergamumo skaičiai yra fiksuojami ir tik virš 1,5 tūkst. atvejų. Bet tai vis tiek yra daug, skaičiai šiandien yra pakankamai dideli. Prisimenant pernai, tiesa, kiek vėlesniu nei dabar laiku, šie sergamumo skaičiai nesiekdavo ir šimto“, – sakė pastebėjo ji.
Pašnekovė neslėpė, kad atvejų šoktelėjimo galima tikėtis šią savaitę daliai moksleivių grįžus po žiemos atostogų.
„Vaikai, ir taip yra socialiai aktyvesni, tad jiems susiėjus į kolektyvus galima tikėtis, kad, kaip ir matėme iki atostogų, protrūkių, atvejų daugės. Dabartiniu metu, pirmadienio duomenimis, ugdymo įstaigose yra 1683 aktyvūs protrūkiai, bet atvejų vidurkis nėra skaitlingas – vidutiniškai po 5 protrūkyje“, – sakė D. Razmuvienė.
Portalas tv3.lt primena, kad Šveitimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė siūlymus, kaip švelninti dabartinius ribojimus mokyklose. Kalbama apie srautų valdymo ir kaukių pradinukams atsisakymą, taip pat sprendimus dėl vaikų testavimo ir jų izoliacijos.
Virusas neaplenkia sunkių terapinių pacientų
Nors susirgimų COVID-19 kreivė ir žemėja, kiek kitokie skaičiai matomi žiūrint į ligoninių stacionarų užimtumą. Pasak NVSC epidemiologės, per paskutines 14 d. matomas hospitalizuojamų asmenų skaičiaus augimas.
„Nors sergamumo skaičiai ir nebesiekia 15 tūkst., kaip buvo kalbėta, pasibaigus sergamumo šuoliui pradeda blogėti kiti rodikliai. Štai vien pirmadienį į stacionarą paguldyti 200 pacientų, 6 – į reanimaciją. Aišku, iki tos viršutinės 240-ies reanimacinių lovų ribos dar toli. Bet išties sudėtinga prognozuoti, kaip bus toliau“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Šiuo metu tiek „dėl kovido“, tiek „su kovidu“ gydymo įstaigose gulinčių asmenų skaičius siekia 1756. Dar 109 pacientai gydomi intensyviosios terapijos-reanimacijos skyriuose. Tuo metu praėjusių COVID-19 bangų metų kovidinių lovų užimtumo rekordai siekė 2,5 tūkst.
Kaip konstatavo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, darbo ligoninėje intensyvumas nesikeičia jau kelis mėnesius, o laisvų vietų kovidiniams pacientams yra vos keletas.
„Ligoninės lovos visą laiką užpildytos, kiek jų yra atidarytų, jos yra pilnos. Faktiškai yra viena dvi vietos laisvos ir tai dar ne visada“, – sakė ji.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad omikron bangos metu virusas paliečia vis daugiau visuomenės grupių. Sunkiomis ligomis sergantieji – ne išimtis. Todėl ir kovidiniuose skyriuose daug pacientų kovidą turi kaip gretutinę būklę šalia savo sunkių ligų.
„Kadangi dabar daug yra užsikrėtusių, tarp jų yra ir daug lėtinių ligų turintys pacientai, kurie serga ir išplitusiu vėžiu, ir širdies nepakankamumu, miokardo infarktais. Aišku, daug yra vyresnių pacientų, bet yra ir jaunesnių, kurie labai pasiligoję. Bet visa ligoninė pilna labai sunkių terapinių ligonių, kurie prie visko dar turi ir kovidą.
Dabar yra tas laikas, kai taip paplitęs virusas, susidūrimo su juo išvengti neįmanoma. Nebūtinai visiems šiems terapiškai sunkiems ligoniams reikia reanimacijos, bet jų būklė ir taip būna tiek sunki, kad ne visada reanimacija gali ką ir išspręsti. Esant išplitusiam vėžiui žmogui gyvenimas ir taip jau yra terminuotas, bet virusas tą tikėtiną gyvenimo trukmę gali dar sutrumpinti“, – konstatavo L. Jančorienė.
DIENOS PJŪVIS. Ar pavasarį skelbsime pandemijos pabaigą?
COVID-19 tampa paskutiniu lašu
Paklausta, ar daug yra grynai kovidinių pacientų, gydytoja teigė, kad tai – daugiausiai neimunizuoti asmenys.
„Kadangi dabar daug žmonių yra skiepytų, reanimacijoje guli tie, kurie yra neskiepyti. Neskiepytiems omikronas tiek pat pavojingas, o skiepyti tikrai serga lengviau“, – sakė Infekcinių ligų centro vadovė
Pasak pašnekovės, kad kadangi infekcija paliečia vis daugiau grupių, neišvengiama ir daugiau mirčių.
„Kliūna tiems žmonėms, kurie gal ir saugojosi, buvo ir po vakcinacijos, bet jų apsauginis organizmo mechanizmas nėra toks stiprus, ypač jei jie turi sunkių gretutinių ligų. Tai jie miršta ir dėl tų savo lėtinių pagrindinių ligų, jie sunkūs dėl bet ko būna, tai kartais paskutinis lašas gali būti tas kovidas“, – pažymėjo L. Jančorienė.
Portalas tv3.lt primena, kad dar ką tik fiksuota aukščiausia šiemet mirčių nuo COVID-19 reikšmė. Specialistai pažymi, jog vis dar fiksuojami dviženkliai mirčių skaičiai – vienas nerimą keliančių pandemijos rodiklių. Tiesa, vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė antradienį užsiminė, kad mirčių skaičius šiek tiek pradeda stabilizuotis ir gali net pradeda mažėti.
Rudenį susirgimai vėl kils
Pašnekovė nesiėmė prognozuoti, kada galėtume atsisakyti absoliučiai visų pandemijos ribojimų, nebenešioti kaukių.
„Man atrodo, kad ir dabar visai jokių suvaržymų nėra, tai nematau problemos, kad kažką reikėtų laisvinti. O pavasarį, vasarą natūraliai turėsime palengvėjimą, ką jau matėme ir ankstesniais metais. Tuo metu stebimas visų kvėpavimo takų infekcijų būna sumažėjimas“, – pastebėjo gydytoja.
Ji kartu pridūrė, kad jei virusas pakistų, jis gali pateikti siurprizų. Čia galima prisiminti, kas buvo su delta, kai susirgimai ėmė augti dar vasarą.
„Bet jau galima numatyti, kad rudenį ir vėl bus tas pats, susirgimų padaugės, tad kaukės vis tiek liks“, – sakė L. Jančorienė.
D. Razmuvienė pažymėjo, kad niekas negali prognozuoti, kada bus paskelbta apie dar vieną graikiškos abėcėlės raidę, kas reikštų susirūpinimą keliančios naujos koronaviruso atmainos atsiradimą. Kita vertus, ji priminė, kad ir dabar situacija nėra rami ir žmonėms vis dar reikėtų save labiau pasaugoti.
„Atpalaidavimai vyksta, bet kiekvienam reikia nepamiršti, kad vienaip ar kitaip teks susigyventi su virusu. Kas supranta savo tam tikras rizikas, reikėtų pasisaugoti, vengti susibūrimo vietų, renginių, nešioti respiratorius uždarose erdvėse, net jei tai yra rekomendacija.
Nuotolinis darbas taip pat rekomenduojamas, nors jis Lietuvoje nebuvo labai populiarus paskutiniu metu. Bet jei yra sergančių, darbdavys turėtų pasirūpinti, tirti tuos, kurie turėjo kontaktą ir siųsti žmones į nuotolinį darbą. Kitose šalyse tai yra labai populiaru, žmonės supranta, kad tai tampa didesnė teigiamybė, nei dirbti darbo vietoje“, – pastebėjo epidemiologė.
Ateityje – kitoks koronavirusinės infekcijos plitimo valdymo modelis
„Šiuo metu vyksta diskusijos dėl apskritai koronavirusinės infekcijos epidemiologinės priežiūros taikymo. Ir, panašu, vis daugiau linkstama į tai, kad reikėtų pereiti prie ūmioms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, gripui taikomos priežiūros, kai yra stebimas cirkuliuojantis virusas, taip pat stebimas bendras susirgimų skaičius.
Taigi, panašu, kad ateityje priežiūros sistema iš sustiprintos sistemos, kai yra tiriamas kiekvienas atvejis, ji gali pereiti į įprastesnė priežiūros sistemą, kai stebimas bendras sergamumo lygis“, – žurnalistams antradienį kalbėjo ji.
Nors nuo šiandien, vasario 23 d., keičiasi izoliacijos tvarka sąlytį turėjusiems asmenims, visgi šiuo metu, stebint ir kitų šalių praktikas, izoliacijos prievolės gavus teigiamą testą kol kas atsisakyti neketinama.
„Yra šalių, kurios nebeizoliuoja asmenų, kurie serga lengvomis formomis ir didžiausią dėmesį skiria tiems asmenims, kurie kreipiasi į ligonines, pavyzdžiui, Švedijoje pasikeitusi net testavimo strategija. Bet didžioji dauguma vis tik lieka prie to, kad sergantys asmenys turėtų būti izoliuoti ir bent aktyvios laikos laikotarpį svarbu ta izoliaciją ir kontaktų mažinimą užtikrinti“, – kalbėjo L. Ašoklienė.
