Už lango žvarbu, bet aplinką, kurioje gyvename, reikia kažkaip paruošti šaltajam sezonui. Nuo ko pradėti?
Visų pirma, daugiausia žmonių turi veją ir galvoja, ką gi daryti, kad veja gerai žiemotų ir kad pavasarį nereikėtų iš naujo jos atsėti, nesusidarytų kažkokia pluta, neatsirastų toks, tarsi, pelėsis, kuris kartais būna pavasarį, ir galvoji, ką gi čia dabar daryti?
Taip, tai labai svarbus yra vejos paruošimas prieš žiemą ir, visų pirma, nuosekli priežiūra dar rudenį.
Mums atrodo, kad rudenį kartais ta veja jau tarsi nebeauga, o pavasarį tikrai jau matosi tas žalias kilimas.
Tai, iš tikrųjų, nereikėtų to daryti. Ir netgi galiu pasakyti, kad reikėtų šienaut veją tikrai ilgai, paskutinis šienavimas, anskčiau buvo sakoma, turėjo būti spalio mėnesį, dabar mes jaučiame, kad tų šiltų dienų vis daugiau, žiema vis neateina, taigi, vėliau, pasirodo, kad paskutinis šienavimas įvyksta lapkritį, na, o pastaruosius metus, netgi gruodžio mėnesį.
Tai žoliapjovių dar nepaslėpti?
Jokiu būdu, jokiu būdu. Jeigu mes paliksime veją aukštą, tai, žinoma, ji nebus labai tanki ir aukšta, tiesiog tie vejos siūleliai vieni-kiti, tikrai matysis per visą veją ir atrodys, kas gi čia tokio keletas tų galelių, bet iš tikrųjų reikėtų šienauti. Tikrai nereikia trumpai, galima šiek tiek ilgėliau, jeigu abejojat, bet vis dėlto – tą darbą daryti reikia, nes tai yra kritiškai svarbu, kad šaknys gerai pasiruoštų žiemai, ir kad peržiemotų veja tvarkingai ir gerai.
Ir net nesvarbu, jeigu pasirodė pirmosios šalnos? Tai nė kiek netrukdo žolės pjovimui?
Na, reikėtų pasižiūrėti, kad būtų tinkamos oro sąlygos, kad tuo metu nebūtų nei šalna, nei nebūtų šlapia, nes ir pačiam nemalonu tą darbą daryti tokiu metu.
Tiesiog pasižiūrėti, kada bus malonesnis oras, gal kada saulytė švies, tiesiog pasinaudoti proga išeiti į kiemą ir nušienauti žolę.
O kaip atsikratyti po žole esančių samanų? Gal ruduo tam tinkamas ir čia praverstų jūsų patarimai?
Na, iš tikrųjų, samanos vejoje yra toks reliatyvus klausimas, ar tikrai jų reikia atsisakyti? Dabar, vis dėlto, linkstama prie to, kad turėtumėm žiūrėti, negaliu sakyt atsainiau, galbūt, tiesiog daugiau leisti jai. Šiaip jau natūralu, kad jeigu veja yra pavėsyje, tai samanos atsiras anksčiau ar vėliau, todėl, kad tai nėra tinkamos sąlygos vejai augti.
O ten, kur atsiranda tarpų tarp vejos, gamtoje nebūna tuščių vietų, ten būtinai kažkas atsiras. Tai kadangi pavėsis nėra tinkama vieta augti daugeliui augalų, tai jau samanos auga bet kur, štai jau tada jos ir atsiranda.
Ir tai yra, tiesą pasakius, pirma priežastis, nes dažnai manoma, kad samanos atsiranda ten, kur yra rūgšti dirva, tačiau dažniausiai ne dėl dirvos rūgštumo, o dėl netinkamų sąlygų vejai atsiranda tarpai ir juose įsikurdina samanos.
Taigi, tai nėra pats blogiausias variantas, bet tikrai žinau, kad yra žmonių, kurie yra labai presciziški, labai pedantiški, jiems netinka samanos ir viskas.
Taip, tai tokiu atveju yra priemonių, su kuriomis galima samanas panaikinti, jas galima įsigyti specializuotose sodo prekių parduotuvėse ir tą darbą galima iš esmės padaryti bet kada, bet aš rekomenduočiau daryti aktyvesniu augimo periodu, tarkim, pavasarį ar vasarą, visų pirma, dėl to, kad mūsų tikslas būtų ne tik panaikinti samanas, o tikslas būtų užpildyti tuos tarpus, nes vietoj samanų, vėlgi, atsiranda tarpai, tai mums reikėtų užpildyti tuos tarpus žole.
Kaip rudenį reikėtų prižiūrėti medžius ir krūmus?
Visų pirma, dažniausia problema, kuri kyla, tai yra krintantys lapai. Ir nors man labai nepatinka, bet dažnai sako: na, kad va šitas medis šiukšlina, atrodo, na, argi čia šiukšlės?
Krentantys lapai yra natūrali ciklo dalis ir, galbūt, mums ir reikėtų žiūrėti taip į juos. Medis, kuris numeta lapus, jis tokiu būdu apsisaugo pats, tampa atsparesnis žiemos šalčiams, jam žymiai lengviau tą periodą išgyventi.
Tuo tapu nukritę lapai, jie tiesiog susikompostuoja, ilgainiui suyra. Taigi, argi tai ne puiki trąša? Ir kodėl gi mums jos nepanaudoti? Tai vietoj to, kad krentančius lapus mes susiraukę grėbtumėm į maišus ir juos kažkur vežtumėm, nes, be abejo, į bendras buitines atliekas jokiu būdu negalima jų išmesti, tai mes vietoj to galim juos sukompostuot ir turėti ekologišką vietinę, nemokamą trąšą.
Kaip reikėtų kompostuoti?
Vienas būdas yra – galima turėti komposto dėžę, galima ją tiesiog susikalti paprastai iš lentų, galima ją net ir gauti, nes daugelis savivaldybių dalina nemokamai po plastikinę komposto dėžę vienam sklypui.
Į dėžę dėkite sluoksniais sudžiūvusius lapus, nušienautą veją, šakeles, piktžoles išrautas, vienmečių gėlių antžeminę dalį, žodžiu, organines maisto atliekas iš virtuvės, taigi, viską tai sluoksniuoti ir taip kompostas laikui bėgant pasigamina pats ir mes jį galėsime naudoti.
Kitas būdas, kuris, sakyčiau, labai paprastas, ypač jeigu kalbam apie medžius ir krūmus, kurie ažnai auga prie vejos, tai vat mes galime lapus nuo vejos nugriebti tiesiai po tais pačiais krūmais, tokiu būdu lapai yra ten, kur mums ir reikalinga trąša.
Galėsime pavasarį netręšti krūmų, nes ten lapų jau neberasime pavasarį, jie bus suyrę patys. Tai vienintelis dalykas, kur tikrai nereikėtų palikti lapų, tai yra daržas, kadangi ten mes jau tvarkomės šiek tiek kitaip ir būtinai tai yra veja, kadangi lapai, nukritę ant vejos, kaip tik ir gali tą tokį šutimą sukelti, tai nuo vejos mes juos nugrėbiam, po krūmais paliekam, gyvatvorių lapai krenta po gyvatvore – puiku – paliekam, lapai krenta į gėlyną – puiku – paliekam.
Tiesiog daugeliu atvejų papildomo darbo net nereikia daryti, ką mes esam įpratę daryti.
Dar viena tema – gėlės. Kokias rinktis visai žiemai, kad šios džiugintų ir nereikalautų daug priežiūros?
Siūlyčiau galvoti apie daugiametes gėles, o lyderis turėtų būti astrai. Tai daugiamečiai, patikrinti, patikimi, gali būti įvairiausių aukščių, gali būti įvairiausių spalvų, netgi žiedai gali būti tuščiaviduriai su geltona akute, gali būti pilnaviduriai ir gali būti tokie smulkūs, kad visas krūmas atrodys kaip dūmelis.
Taigi, įvairovė tikrai didelė ir galima ir mugėse, ir prekybos centruose, įvairiausiose vietose internetu įsigyti ir tai yra puikus augalas mūsų klimato zonai.
O kada vėliausiai galima pasodinti astrus?
Augalus, kurie buvo auginti vazone, o ne tiesiog iškasti plikom šaknim, juos galima sodinti bet kada, bet kuriuo metų laiku, kadangi jų šaknys beveik nepažeidžiamos persodinant. Netgi tai galite padaryti ir dabar.
Dar kelios gėlės, tinkamos sodui ir sodyboms: šilokai, didžioji vilkpupė. Puikūs augalai, jie nereikalauja laistymo.
Šiemet šiltnamiuose pas lietuvius derėjo pomidorai bei kitos skaniausios ir gardžiausios gėrybės, o sutvarkyti šiltnamį rudenį?
Taip, šiltnamio sutvarkymas yra labai svarbus procesas. Jeigu derliaus sezoną mes baigiame dabar, iš tikrųjų, dar yra pakankamai laiko iki žiemos, kol dar įšalas ateis.
Aš siūlyčiau dabar pasėti sideratines daržoves, tokias kaip garstyčios, arba vikius, arba yra dar sąrašas jų, ką galima panaudoti ir leisti jiems tiesiog tame pačiame šiltnamyje augti.
Jos augdamos ne tik pagerina dirvos struktūrą, bet kaip ir atpalaiduoja, atleidžia tas maisto medžiagas, kurias jos turi savybę sukaupti savo šaknyse.
Taigi, vėliau galima bus tiesiog palikti juos taip, kad nušąltu, arba jeigu jau matysite, kad kelia žiedus ir jau medėja, tai galima juos tiesiog nupjauti ir taip pat palikti tenais, tai yra, sakyčiau, labai lengvas, labai paprastas būdas – kol auga kita kultūra – piktžolės tuo metu nevišia, nes nėra kaip įsiterpti ir iš tikrųjų, tai yra lengvas būdas pagerinti dirvožemį šiltnamyje ir taip pasiruošti būsimam pavasariui.
Kokios mados šiais laikais egzistuoja, kuriant grožį soduose bei sodybose?
Taip, mados tikrai egzistuoja ir jau, sakyčiau, gal ir geras dešimtmetis, jau ir Lietuvoje mes turime ne tik tas atėjusias madas, bet ir turime gražių pavyzdžių parodyti.
Tai dabar madingiausias yra natūralistinis želdynas, dar kitaip vadinamas olandiška banga, ir štai čia, kalbant apie tą grožį, kaip jis yra kuriamas, ir yra svarbiausia ne vieno augalo grožis, ne vienas super didelis, gražus ir ryškus žiedas, kaip buvo, pavyzdžiui, dvidešimt metų atgal, tiesa?
Bet turėtų būti visas bendras derinys, taip, kaip mes žiūrime į gamtą ir matome ne vieną gėlytę, žiūrim, štai, koks gražus kraštovaizdis, panorama, atsiveria ir panašiai, tai taip yra ir su dabartiniu aplinkos kūrimu, mes turime kurti visą visumą, be abejo, mes ten ir kursus organizuojame, kaip išmokti derinti tarpusavyje, yra specialistai, kurie ir į Lietuvą atvažiuoja į renginius, užsienyje.
Kaip paprastą balkonėlį paversti ta rudens oaze, kur norėtųsi išeiti ir pasigėrėti oru ir aplinka.
Be abejo, galima tam panaudoti vienmečius augalus arba, pavyzdžiui, tokius kaip viržiai, kurie puikiai tinka rudeninėms kompozicijoms.
Sodas ant stogo, kaip toks reiškinys, yra fantastiškai išpopuliarėjęs visame pasualyje – ir Lietuvoje mes taip pat turime pavyzdžių ir, atodo, kas galėtų pagalvoti, ką mes čia Lietuvoje, kokius daugiamečius mes čia galime auginti, bet juk galima auginti net berželį vazone, Lietuvoje, lauke.
