Oro sąlygos
Česnakų šaknų sistema kuokštinė, gerai išsivysčiusių šaknų ilgis siekia 10–40 cm. Jie šaknijasi 40–50 dienų. Optimali oro temperatūra šaknijimuisi – nuo 3 iki 5 ºC. Įsišaknijimui reikia daug drėgmės, todėl, esant drėgmės trūkumui, pasėlis lėtinamas. Gerai susiformavusi šaknų sistema nulemia gerą augalų peržiemojimą, spartesnį atžėlimą pavasarį.
Per anksti pasodinus skilteles ar esant aukštesnei temperatūrai lapkričio mėnesį, susidaro palankios sąlygos česnakams ne tik įsišaknyti, bet ir sudygti. Sudygusių skiltelių antžeminė dalis žiemą nušąla.
Dažniausiai nušąla aukštesnė nei 5 cm lapija, o žemesnė lapija, jei yra pakankamai sniego, gali sėkmingai peržiemoti. Jeigu nušąla tik lapija, o skiltelių viršutinės dalys nenukenčia, pavasarį jos sudygsta iš naujo. Didžiausias pavojus skiltelėms iškyla, kai pasėlis nemulčiuotas ir nėra sniego.
Pavieniai, neaukštos antžeminės dalies nušalimai didesnių nuostolių nepadaro. Jeigu nušąla aukštesnė lapija (10–15 cm ir daugiau), pavasarį tokios skiltelės dažniausiai vėl sudygsta, tik gali šiek tiek sumažėti jų derlingumas.
Profilaktika
Sunkesnėse, po lietaus įmirkstančiose dirvose česnakus geriausiai sodinti į lysves. Jose susidaro palankesnės sąlygos ropelėms augti – geresnis aeracinis ir vandens režimas, augalai neužmirksta. Prieš formuojant lysves laukas supurenamas, įterpiama trąšų. Lysvių aukštis – apie 20 cm, truputį nuolaidžiais šonais, kad geriau į tarplysvį nutekėtų vandens perteklius. Lysvės formuojamos rytų–vakarų kryptimi, kad greičiau įšiltų dirvožemis.
Augalų „kaimynų“ parinkimas daugiau reikšmės turi ekologinėje daržininkystėje. Česnakus teigiamai veikia šalia augančios žemuogės, bulvės, salierai, pomidorai, burokėliai. Neigiamai – žirniai, pupelės.
Siekiant sudaryti optimalias sąlygas česnakų žiemojimui, pasėlis mulčiuojamas durpėmis, kapotais šiaudais ar 2–3 cm storio šiaudingo mėšlo sluoksniu.
Profilaktikai nuo ligų prieš sodinimą česnakai beicuojami. Beicuoti galima sausuoju ir mirkymo būdu. Sausuoju būdu mulčiuojama likus 2 dienoms iki sodinimo. Naudojama: „Funaben T“; „Sarfun 450 FS“; „Sarfun 65 DS“; „Sumilex 500 SC“ – sausuoju būdu; mirkymui – „Rovral 255 SC“; „Sumilex 500 SC“; „Funaben T“; „SarfunT 65DS“. Prieš sodinant česnakų skilteles galima pamirkyti kalio permanganato 0,05 proc. tirpale. Mirkymas karštame vandenyje prieš sodinimą gali sumažinti erkių kiekį. Geresniam skiltelių šaknijimuisi, beicuojant sodinamąją medžiagą, galima pridėti „Razormin“ (0,25 ml kg sėklų).
Česnakams reikia vidutinio sunkumo, geriausiai priesmėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Ji pradedama ruošti nuo pavasario, o jos dirbimo darbai ir būdai priklauso nuo turimos technikos, priešsėlio.
Sodinant česnakus po juodojo pūdymo, svarbiausia gerai sunaikinti piktžoles. Tuo tikslu dirva kelis kartus suariama. Arimų skaičių galima sumažinti naudojant herbicidus.
Auginant česnakus po užimtojo pūdymo, dirvą svarbu laiku suskusti ir suarti. Norint sunaikinti daugiametes piktžoles po dobilienų, dirva skutama verstuviniais arba rotaciniais skutikais, paskyui giliai suariama. Prieš sodinimą dirva keletą kartų išdirbama kultivatoriumi su akėčiomis. Paruošta dirva turi būti puri, laidi vandeniui. Dirvos dirbimo gylis – 15–20 cm.
Lietuvoje kol kas žieminiai česnakai dauginami tik vegetatyviniu būdu – skiltelėmis arba oriniais svogūnėliais. Pastarasis būdas taikomas rečiau. Dauginimui tinkamos vidutinio dydžio ir stambesnės skiltelės. Labai svarbu, kad sodinamoji medžiaga būtų sveika, nepažeista ligų, kenkėjų ar mechaniškai. Dauginimui oriniais svogūnėliais naudojama stambūs svogūnėliai (daugiau kaip 5 mm skersmens). Iš jų išaugę sėjinukai kitais metais duoda gerą derlių.
Sodinimas į lysvę
Sodinant nemechanizuotai, lysvė česnakams daroma saulėtoje, sausoje vietoje. Jos plotis – 1–1,2 m. Ji pradedama ruošti rugpjūtį, t. y. prieš pusantro mėnesio iki sodinimo.
1 kv. m reikia 1 kibiro perpuvusio mėšlo ir komposto, po 1 šaukštą superfosfato ir kalio sulfato, 1 stiklinės dolomitmilčių arba kreidos (arba gesintų kalkių miltelių). Į priemolingą dirvą papildomai dedama po kibirą durpių ir stambiagrūdžio upės smėlio. Durpingoms dirvoms beriama po kibirą priemolingos žemės ir smėlio, smėlingoms – 2 kibirai molingos žemės ir kibiras durpių bei tai, kas rekomenduotina priemolingoms dirvoms.
Visos sudėtinės dalys suberiamos į lysvę, sukasama 18–20 cm gyliu, išlyginama ir lengvai suspaudžiama. Paskui palaistoma vario sulfato tirpalu (1 šaukštelis 10 1 vandens) po 1 l kv. m ir uždengiama plėvele iki sodinimo. Sodinimui atrenkami sveiki, gerai išdžiovinti česnakų svogūnėliai.
Galvutės išskirstomos skiltelėmis jų nepažeidžiant. Skiltelės suskirstomos pagal dydį – į stambias ir vidutines; 1–2 min. palaikomos valgomosios druskos tirpale (3 šaukštai 5 l vandens), vienai minutei suberiamos į vario sulfato tirpalą (1 šaukštelis 10 l vandens). Paskui skiltelės perplaunamos ir pasodinamos.
Išilgai lysvės daromos 6–8 cm gylio vagelės. Atstumas tarp vagelių – 20–25 cm. Česnakų skiltelės sodinamos 4–5 cm gyliu, tarp skiltelių paliekamas 6–8 cm tarpelis. Sodinant skiltelės statomos vertikaliai, dugneliu į apačią.
Po 2–3 savaičių lysvė apiberiama 2 cm durpių arba puvenų sluoksniu, kad česnakai geriau peržiemotų.
