Raginamas pažadėti ar garantuoti, kad pacientams paslaugų prieinamumas po pertvarkos pagerės, ministras pabrėžė, kad daug svarbiau, kokios tos paslaugos.
„Siūlau keisti naratyvą ir pradėti kalbėti ne šiaip apie paslaugų prieinamumą, bet kokybiškų paslaugų prieinamumą. Ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė deda pamatus ir kaip tik norime sugrąžinti pacientus į mažąsias savivaldybes, nes statistika, duomenys ir faktai rodo, kad žmonės jau balsuoja už reformas. Jie balsuoja išvažiuodami į didesnes gydymo įstaigas, didesnes savivaldybes, nes pasigenda ten didelės dalies paslaugų“, – komentavo jis.
Problema – neefektyvi valdysena
Anot ministro, sveikatos reformai pribręsta jau seniai dėl ne vieno prasto šalies demonstruojamo rodiklio.
„Mums reikia atsakyti į klausimą, kodėl valstybėje, kurioje turime bene didžiausią gydytojų skaičių 100 tūkst. gyventojų, valstybėje, kurioje žmonės lankosi gydymo įstaigose bene dažniausiai Europos Sąjungoje (ES), kodėl mūsų konkrečių ligų gydymo rodikliai, išvengiamo mirtingumo rodikliai yra ES dugne.
Kodėl dviejuose trečdaliuose mūsų savivaldybių tie rodikliai pasikasus yra dar giliau į dugną, kodėl taip yra? Ir atsakymas – turime puikių gydytojų, atsidavusių darbui slaugytojų, bet turime visiškai netinkamą valdyseną, neefektyvų darbo organizavimą“, – vardijo A. Dulkys.
Iki šiol neaiškūs kriterijai
Gydymo įstaigoms taip iki šiol ir nesuprantant kriterijų, pagal kuriuos bus sprendžiamas tolimesnis jų likimas pertvarkos kontekste, ministras aiškumo neįnešė.
„Šiandien buvo dedami pamatai įstatymo projekto lygmenyje, kaip turėtų gimti tie kriterijai ir kas juos turėtų nustatyti. Tai jei bus įstatymai priimti, atsiras naujas subjektas „sveikatos centras“, atsiras įgaliojimai Vyriausybei tokius kriterijus tvirtinti, sveikatos apsaugos ministerijai tvirtinti paslaugų minimalų paketą ir visa piramidė konkrečiai dėliojasi. Tai šiandien konkrečių kriterijų nevardinsiu, nesakysiu, bet ta turime padėti įstatyminius pagrindus“, – komentavo jis.
Savivaldybėms skundžiantis, kad pasigendama dialogo ir daugiau sprendimo teisės, A. Dulkys teigė, kad ir dabar didžioji dalis įstaigų yra savivaldybių pavaldume.
„Pagrindinis dalyvis, su kuriuo turėtume viską derinti, tai pacientas. Ir, manyčiau, kad šią pagrindinę dalį esame praleidę. Be abejo, kalbant ateityje apie kriterijus, kitus veiksmus, su savivaldybėmis bus derinama“, – kalbėjo SAM vadovas.
„Į kitą savivaldybę vyksta šapo išsiimti“
Vykdant reformą savivaldybėse planuojama kurti naujus darinius – sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.
Paklaustas, kaip realybėje atrodys savivaldybėse ruošiami kurti sveikatos centrai, ministras pažymėjo, kad patys biurokratiniai pakeitimai pacientui neturėtų rūpėti.
„Tai pakeitimai, kurie kaip tik užtikrins, kad per vieną valandą skubi pagalba, nesvarbu, kokiam Lietuvos taške yra žmogus, būtų suteikta, nepaisant, kokio pavaldumo tai yra įstaiga. (...) Jis turi žinoti, kad kur didžiausios rizikos jo sveikatai, jis turi per valandą patekti į atitinkamo lygio įstaigas ir jam turi būti užtikrinta, kad savo gyvenamojoje vietoje, savo savivaldybėje jis gautų minimalų paketą svarbiausių paslaugų ir nebūtų, kaip dabar yra kai kuriais atvejais, kai važiuojama į gretimą miestą iš akie išsiimti šapą“, – aiškino ministras.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad pertvarka turėtų paliesti visas 60 savivaldybių ir trukti penkerius metus.
