A. Dulkys trečiadienį patvirtino, kad pasibaigus tiek karantino režimui, tiek ekstremaliai situacijai, medikams COVID-19 priedai skiriami nebebus.
„Jie buvo susiję arba su karantino statusu, arba ekstremalios situacijos statusu“, – prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo jis žurnalistams.
Paklaustas, ar gaunant perpus mažesnius atlyginimus, o krūviams medikams nesumažėjus, nebus problemų, ministras teigė, kad reikia grįžti prie įprastų paslaugų teikimo.
„Kai turėjome pandemijos piką, buvo 2500 pacientų, atvejų skaičius skaičiavome ir 13–14 tūkst. per parą, tai, man atrodo, pandemija aiškiai atsitraukia. Mes tikimės paskatinti ir laikas grįžti prie kitų paslaugų gyventojams teikimo, kur kai kuriose gydymo įstaigose jų teikimas yra sumažėjęs ir iki 20, ir 30 procentų, o už jas yra mokama“, – komentavo jis.
Pasak jo, Ministrų kabinetas pirmiausia turėtų numatyti aiškius kompensacinius mechanizmus savivaldybėms, ligoninėms.
„Šitie teisiniai reglamentavimai reikalingi ne tiek dėl infekcijų kontrolės, su ja labiau karantinas susijęs. Ekstremali situacija leidžia paprastai naudoti biudžeto lėšas, padėti savivaldybėms: dėl vakcinacijos, dėl patirtų išlaidų kompensavimo“, – trečiadienį LRT teigė A. Veryga.
Pavojinga ir tuberkuliozė, gripas, bet priedų nemoka
Po Vyriausybės posėdžio dar kartą perklaustas, ar nebuvo paskubėta naikinti ekstremalią situaciją, kai nesukurtas kitas medikų darbo kompensavimo mechanizmas, A. Dulkys pažymėjo, kad visos išlaidos – tiek vakcinacijos, tiek gydymo, diagnostikos bus apmokama kaip visos kitos gydymo paslaugos.
„Nunyksta tik papildomi vadinami COVID-19 priedai. Na, bet mes kažkokiu būdu priedų nemokame, lygiai taip pat pavojinga yra ir tuberkuliozė, ir gripas, kiti dalykai, bet už juos papildomai nėra mokama. Tai pasikeitė situacija“, – komentavo ministras.
Svarbiausias klausimas – dėl naujų atmainų
Paklaustas, kas būtų svarbiausia ruošiantis naujoms galimoms koronaviruso bangoms ateityje, A. Dulkys pažymėjo, kad šiuo metu turimas aukštas imunizacijos laipsnis, bet svarbiausia sekti, ar neatsiras naujų atmainų.
„Jis išskirtinai didelis tiek bendroje gyventojų grupėje, tiek žiūrint tik į dirbančiuosius, virš 90 proc. yra vien oficiali imunizacija dirbančiųjų. Taigi pagrindiniai dalykai dabar yra susiję, kad turime monitorinti ir sekti, daryti sekoskaitos darbus, žiūrėti, ar neatsiras naujų mutacijų, atmainų, kas gali turėti reikšmės.
Toliau sekti kaip ir kitų virusinių ligų skaičius, duomenis, tada, jei reikės, rudenį priimti tam tikrus sprendimus. Šiandien tas įrankis, mano nuomone, jau yra nebereikalingas, nes kiekvienas įrankis turi būti efektyvus ir naudojamas pagal paskirti. Nes net ir nesant jokių išskirtinių epidemiologinių priemonių pas mus toliau mažėja sergamumas, mažėja sergamumas, gerėja situacija reanimacijoje, visi rodikliai rodo, kad galime pradėti galvoti apie kitų paslaugų sugrąžinimą ir ypač – kontaktinių paslaugų“, – komentavo A. Dulkys.
Po Velykų – daugiau atvejų
Praėjusią parą nustatyta 1110 naujų COVID-19 atvejų, septyni žmonės mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 1037, antrą – 73 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 690 COVID-19 sergančių pacientų – dešimčia mažiau nei praėjusią parą, 40 iš jų – reanimacijoje.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 550,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi sumažėjo bei siekia 20 procentų.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,8 proc. gyventojų.
Du pastarąją parą mirę žmonės buvo vyresni nei 60-ies, kiti – sulaukę 80 ir vyresni. Keturi mirę asmenys buvo pilnai pasiskiepiję.
