Šiandien dienai Dovilė Urbanaitė yra puikus veiklios, verslios ir itin darbščios moters pavyzdys. Tačiau kokia ji buvo vaikystėje? Dovilė nusišypso, kad jos organizuotumo ir verslumo pradmenys pasireikšdavo dar ankstyvoje vaikystėje.
Noras kažką kurti veržėsi jau vaikystėje
„Aš prisimenu juokingą istoriją, kai mes buvome mano mamos namuose, kuriuose ji užaugo, Dubingiuose, kaime. Ir prisimenu, aš visada labai mėgdavau pasiimti savo sąsiuvinį, rašyti mintis, idėjas. Tai buvo pats mylimiausias mano dalykas.
Pamenu, atėjo dėdė ir manęs klausia: „Dovile, mes eisime į mišką uogauti, gal tu norėtum eiti su mumis?“, o aš jam atsakiau: „Oi, dėde, žinokite tikrai ne, aš noriu likti namuose ir pakursiu“.
O jis ateina pas mano mamą ir sako: „Dovilė sakė, kad planuoja pakurti. Gal tu jai pasakyk, kad negalima nieko kurti, dar ji padegs namą, namas medinis“, jis jau panikoje. Mano mama sako: „Viskas gerai, čia jau įprasta, ji kurs sąsiuvinyje savo idėjas ir mintis, o ne su degtukais žais“.
Tas noras pakurti, sukurti buvo manyje visuomet, kiek tik aš save prisimenu“, – šypteli D. Urbanaitė.
Tačiau kaip veikli moteris iš pradžių atsidūrė Tenerifėje, ką ji ten veikė, kaip moteris suprato, kad jos pašaukimas yra verslas ir koks moters vienas veido bruožas išduoda, kad ji yra labai šeimyniška ir globėjiška asmenybė? Visus atsakymus sužinosite laidoje „Karjeros laiptais“ straipsnio pradžioje.