„Dar studijuodami Kauno technologijų universitete su būsimu vyru Tomu žinojome: grįšime į Biržų kraštą. Tik čia įsivaizdavome savo ateitį“, – prisimena Lina. Kaip gimtinėje jaunieji Striužai kuria savo laimę?..
Pagrindinėje Dirvonakių gatvės pradžioje prie upelio – baltas Striužų namukas. Atsinaujinęs. Dirvonakiai – Linos vyro Tomo gimtinė. Namuką Tomui padovanojo tėveliai dar prieš vedybas. Prieš 10 metų į šį namuką Tomas ir parsivedė savo žmoną, buvusią klasės draugę. Linos gimtinė visai netoli. Nausėdžių kaime.
„Kauno technologijų universitete abu baigėme studijas, diplomus atsiėmėme ir birželį atšventėme vestuves. Namas buvo nerenovuotas su duonkepe krosnimi, stačiamalkiais pečiais. Gyvenome be patogumų. Tas mūsų vedybinis gyvenimas pirmais metais kaip smagus nuotykis. Jį malonu prisiminti“, – šypsosi Lina.
Laiminga moteris. Šalia jos mylintis, rūpestingas vyras Tomas, du sūneliai: Gustas ir Gvidas.
Jauna šeima namą greit susitvarkė pagal savo norus. Šiandien namas kitoks…
Linos Tomas – kompiuterinių technologijų specialistas. Dirba Biržuose. Lina baigusi maisto technologiją ir inžineriją, aštuonerius metus plušėjo bendrovėje „Biržų duona“. Jeigu ne tas vaikystės metais močiutės Antaninos Janulienės taiklus pastebėjimas, kaip koks užkalbėjimas: „…ir būsi tu konditerijos dama…“
Konditerijos dama
„Potraukis konditerijos gaminiams iš močiutės, nuo mano motinos mamos Antaninos Janulienės pusės. Močiutė turėjo 12 mūsų, anūkų. Mums kepdavo bandeles. Močiutė leisdavo mums prisiliesti prie tešlos, tešlą minkyti. Močiutė mums kepdavo ir tortus. Be puriklių, kėliklių, biskvitinius. Kiaušinius plakdavom rankomis.
Labai labai ilgai. Pavargdavom. Gyvenome arčiausiai močiutės, todėl aš nuo vaikystės su ja kartu vis ir šeimininkaudavau. Močiutė man sakydavo: kai užaugsi, tu būsi konditerijos dama. Ji išmokė įvairiausių gudrybių. Turėjo ir prietarų. Pavyzdžiui, močiutė drausdavo: biskvitas labai opus, todėl kai biskvitas kepamas negalima trankyti durimis. Ir antras prietaras: jeigu vyras peržengs per slenkstį biskvitą kepant, jis sukris“, – prisimena Lina močiutės pamokas.
Ir pripažįsta: išvykus studijuoti į Kauną Linai nebe bandelės ir tortai, bet mokslai buvo galvoj. Bandeles ir tortus ji prisiminė ištekėjusi, besilaukdama ir jau sulaukusi vaikučių. Pasak Linos, nemažai prie to prisidėjo ir likusi namų aura. Anksčiau buvusi sodybos, kurioje apsigyveno jaunoji Striužų šeima šeimininkė buvo kulinarė ir konditerė.
Ji kaip tais laikais būdavo įprasta šeimininkaudavo įvairiose šventėse. Kai jaunavedžiai įsikėlė gyventi į šiuos namus, čia buvo likę visi šios šeimininkės įrankiai bei rakandai: grybukų keptuvės, įvairiausi indai ir įrankiai. Tai skatino Linutę domėtis, išbandyti.
Pomėgis išsirutuliojo iki verslo.
Savo jėgomis, savo lėšomis
„Patalpų įsirengimas, įsikūrimas truko metus. Viską darėme savo jėgomis, savo lėšomis. Iš savo santaupų. Vyras Tomas daug padėjo, palaikė mano sumanymą. Vyro tėtis Algirdas labai nagingas meistras mums talkino. Pravertė interneto platybės, specialistų patarimai. Jeigu turi daug noro, viskas įmanoma. Reikalavimų daug, bet tik nereikia išsigąsti. Nė kiek nenutolau ir nuo savo profesijos“, – Lina džiaugiasi, įsileidusi į savo gyvenimą verslą.
Lina Striužienė rodo savo kepyklėlę. Ji pasakoja: ne visa įranga nauja. Šaldytuvai nebe nauji. O maišyklė pramoninė, įsigyta anksčiau. Apsieita be kepimo krosnies. Pirko įmontuojamas orkaites, nes orkaitės Linos niekada nepavedusios. Didžiausia investicija – nerūdijančio plieno kriauklės, stalai.
„Vyrus iš namų išleidžiu į Biržus – Tomą į darbą, Gustą į mokyklą, o Gvidą į darželį ir skubu į savo kepyklėlę. Darbo visą laiką turiu. Kartais tvarkau dokumentaciją, o kartais mano darbo diena prasideda nuo užsakymų“, – kalba Lina Striužienė. Ji savo darbo valandų ir dienų neskaičiuoja.
Reklama, studija ir edukacija
Lina sukūrusi savo internetinį puslapį „Konditerijos dama“, kuriame dalinasi savo ieškojimais, atradimais, pasiekimais. Šiame puslapyje reklamuojami jos gaminiai. Moteris gaminius fotografuoja. Ateičiai svajoja ceche įkurti atskirą patalpėlę, studiją.
Čia jai gaminiai pozuotų. Pasak Linos, neužtenka gaminiui vien tik skonio, reikia gaminį ir pateikti estetiškai, kad klientą sudomintų, pritrauktų. Moteris svajoja ir apie atskirą patalpėlę, kurioje ji ves edukacijos pamokėles. Klientai atvyksta ir išskuba. Lina pasigenda bendravimo su žmonėmis.
Prieš Kalėdas Liną Striužienę vesti edukacijos pamokėles kvietė dvi kaimo bendruomenės. Iš paskos atsivijo labai šilti atsiliepimai. Linutė labai nuoširdžiai moka bendrauti, įtaigiai perteikia savo žinias. Linutės ruošinukai vaikučius tiesiog prikaustė, jie nutilo ir pasinėrė į kūrybą. Pasak Linutės, vaikučiai turi tiek daug fantazijos, tik duok jiems valią. Vaikučiai viską moka, nebėra ko juos ir mokyti…
Nesivaiko lengvų kelių
Tortas rimtam vyrukui, išmaniai močiutei, mažajam krepšininkui, medžiotojui, Napaleonas (Linai pats gardžiausias). Ant mažo Linos Striužienės torto telpa vasara, jūra ir smėlis…
„Pirmieji mano konditerijos bandymai nebuvo tiek žaismingi, man trūko patirties ar įgūdžių, bet aš neinu lengvais keliais. Nenaudoju priedų ir mišinių, kurie palengvina ir pagreitiną darbą.
Užtrunku ilgiau, norisi išgauti tikresnį skonį, tikresnį rezultatą. Labai praverčia močiutės pamokos. Nepamiršau senovinių šeimininkių receptų, juos ištobulinau. Turiu nemažą žinių bagažą, kuris padeda kuriant. Pagal mano receptūrą kurtas tortas „Pavasaris“, „Snikers egzotika“, „Karamelinė egzotika“, – pasakoja konditerė Lina.
Konditerijos gaminiai tik iš natūralių žaliavų. Avietės, braškės, mėlynės, juodieji serbentai ir kitos uogos, pasakoja Lina, pirktos vasarą ir rudenį Biržų turguje iš vietinių sodininkų, uogautojų. Lina tikina: būtina atsižvelgti į ekologiją. Visos pakuotės — tik popierinės, jokio plastiko.
Vyrai ir zefyrai
„Konditerijos damos“ asortimente – 16 tortų rūšių, keksiukai, dekoruoti sausainiai, meduoliai, pyragaičiai, desertai indeliuose, ežiukai, grybukai, braškytės, riešutėliai… Dirba neseniai, bet jau užkariavusi klientų pasitikėjimą. Ne vieni vestuvėms, jubiliejui skuba pas „konditerijos damą“ užsisakyti ne tik tortų, bet ir viso saldaus stalo.
Stambiausiais užsakymas – vestuvinis 10 kg trijų aukštų tortas.
„Visą laiką ką nors išradinėju, kuriu naujas receptūras, todėl šeimynai pasigardžiavimui vis lieka skanėstų. Sausainių mes neperkame. Bet mano trys vyrai turi savo nuomonę. Jie išrankūs. Jie mano pirmieji gaminių ekspertai, patarėjai. Jų nuomonė labai svarbi, nes mano gaminius valgo ir suaugusieji, ir vaikai“, – pabrėžia Lina.
Striužų šeimos tradicija: rugsėjo pirmajai mamytė konditerė kepa tortą pagal sūnų norus, bet tortą puošia jau patys sūnūs.
„Per praėjusias Kalėdas svetimiems save aukojau, todėl ant mūsų šventinio stalo pritrūko torto. Bet mes per daug ir nenusiminėme. Juk čia ne mūsų kartų tradicija“, – sako Lina.
Praėjusį ketvirtadienį Liną kepyklėlėje užklupome išradinėjančią naują skanėstą. Zefyrus. Ji teisinosi: viską norinti išbandyti… Procesas ilgas. Zefyrai įnoringi. Tekę labai ilgai virti juodųjų serbentų džemą. Linai šie zefyrai dar neįtiko, bet užsispyrimo konditerijos dama turi, todėl mes greit ragausime ir šį skanėstą.
Šaltinis: birzietis.lt
