Apžvelgdamas naujausius epidemiologinius duomenis kaip labiausiai džiuginantį rodiklį šiuo metu M. Stankūnas pateikė COVID-19 lovų užimtumą.
„Ir mus visus labiausiai džiugina COVID-19 ligonių mažėjimas ligoninėse. Priminsiu, kad šios bangos pikas buvo pasiektas lapkričio 3 d., jei kalbame apie ligoninių užpildymą COVID-19 pacientais, tuo metu buvo gydoma 1984 pacientai, o kaip šiomis dienomis matome, tas rodiklis jau kurį laiką svyruoja apie 1300“, – komentavo LSMU profesorius.
Kas trečias COVID-19 atvejis fiksuotas tarp vaikų
Kalbėdamas apie vaikų sergamumą COVID-19, M. Stankūnas priminė, kad šio rudens banga išsiskiria tuo, kad pasižymi dideliu COVID-19 atvejų skaičiumi tarp vaikų.
„Ir jei pamėginsime palyginti su praėjusių metų toliu pačiu laikotarpiu, vaikų nuo 0 iki 19 metų procentas tarp visų naujų atvejų sudarydavo 6–7. Bet jei paimtume šio rudens skaičius, ypač laikotarpį prieš atostogas, tai atvejų skaičius siekdavo daugiau nei 30 proc. Taigi praktiškai kas trečias teigiamas COVID-19 atvejis buvo fiksuojamas tarp vaikų. Po vaikų atostogų šis procentas yra kiek pakritęs ir, jei pažiūrėsime praėjusios savaitės duomenis, vaikai sudarė apie ketvirtadalį visų naujų atvejų, taigi 25 proc.“, – komentavo profesorius.
Jis pažymėjo, kad vaikams, be abejo, COVID-19 liga būna lengvesnė, tačiau vertinant šios amžiaus grupės stacionarizaciją, nuo praėjusių metų kovo mėnesio, kai prasidėjo pandemija iki šio spalio pabaigos iš viso dėl kovido stacionare buvo gydyta 39 tūkst. asmenų., iš jų 1222 buvo vaikai.
„Taigi iš visų stacionarizuotų asmenų dėl COVID-19 vaikai sudarė 3 proc. Ir jei pasižiūrėtume paskutinius du mėnesius, per tą laikotarpį stacionare gydyti 405 vaikai. Taigi matome, kad vaikai tikrai serga ir jų gydymui reikalinga stacionarinė pagalba“, – apibendrino jis.
Tuo metu per visą pandemijos laikotarpį reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose (RITS) gydyta 6200 asmenų, iš jų 177 sudarė vaikai.
„Tai vėl panašus procentas – apie 3 proc. visų gydytų pacientų RITS. Per pastaruosius du mėnesius reanimacijos pagalbos prireikė 52 vaikučiams dėl COVID-19“, – sakė M. Stankūnas.
Mitas, kad vaikai neserga sunkiai
LSMU dėstytojas, docentas dr. Vaidotas Gurskis taip pat patvirtino, kad ši rudens banga, kada delta atmaina įsisuko tarp vaikų, buvo kitokia nei ankstesnės.
„Tikrai hospitalizacijų skaičius ženkliai išaugo. Jeigu pradedame skaičiuoti visos Lietuvos duomenis, matome, kad skaičiai yra iš tikrųjų įspūdingi – matome, kad 1222 vaikai gydyti ligoninėse dėl kovido nuo 2020 metų, iš jų 14,5 proc. prireikė vaikų intensyviosios terapijos paslaugų, tai buvo patys sunkiausi ligoniai. Nurodoma, kad iki 20 proc., kartais virš 20 proc. vaikų prireikia intensyviosios terapijos“, – komentavo profesorius.
Anot V. Gurskio, vaikai tikrai serga sunkiai, tikrai delta atmaina nukreipia didesnę dalį vaikų į ligoninei nei ankstesnių bangų metu buvo stebimi procesai, maždaug iki 10 kartų.
„Mes džiaugiamės nuliniu mirštamumo rodikliu vaikų tarpe. Matyt, tai rodo, kad mūsų vaikų sveikata ir vaikų sveikatos priežiūros sistema funkcionuoja gana gerai. Tačiau sakau kol kas, nes, nors 0–9 metų amžiaus grupėje mirštamumas dėl kovido vaikų tarpe yra labai nedidelis, kelios dešimtosios procento dalis, tačiau ženkliai“, – sakė jis.
