„Požymių buvo įvairių: prasidėjo nuo mėnesinių sutrikimo – tai yra, tai vėl dingsta. Pradėjo iš šono krūtį skaudėti, pagalvojau, nuo liemenuko lankelio. Visada mėgau tokius dėvėti. Vis pačiupinėju – nieko nejaučiu. Tiesa krūtys būdavo truputį pabrinkę, liemenuką užsisegus nepatogiai spausdavo“, – apie savo pojūčius pasakoja 47-erių metų Daiva.
Bus skiriamas kompleksinis trigubai neigiamo krūties vėžio gydymas
Moteris prieš metus buvo užsiregistravusi ir konsultavosi pas šeimos gydytoją. „Nusiuntė ir echoskopiją padaryti. Echoskopuotojas matė cistukę. Patarė nekreipti dėmesio. Praėjus laikui pasisakiau dar kartą šeimos gydytojai. Ir vėl siuntė echoskopijai, ir vėl matė vienoje krūtyje cistą, o kitoje pavienes cistas. Nieko nematė pažastyje. Vėl siuntė mamografiniam ištyrimui. Gal, pasakė gydytoja, nuvažiuok į Vilnių, į Nacionalinį vėžio institutą.
Atvažiavau. Ir papuoliau pas gydytoją Algę Leveckytę, kuri tuoj pat nukreipė reikalingiems tyrimams į Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyrių. Buvo atlikta echoskopija, biopsija. Kai sugrįžau į daktarės kabinetą, ji nedelsdama užregistravo kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams. Netrukus sužinojau diagnozę – trigubai neigiamas piktybinis krūties navikas. Piktybinių ląstelių rasta ir iš limfmazgių, ir iš krūtyse esančių darinių“, – pranešime spaudai sako Daiva.
Aišku, visa ši istorija moteriai neapsėjo be nervų, streso. „Man jausti įtampą ar nervintis yra labai blogai, dedu visas pastangas, kad išvengčiau stresų, nes jau 12 metų sergu išsėtine skleroze. Sergant šia liga ir norint sėkmingai gydytis būtina vengti nervintis. Na, bet prisidėjus dar ir krūties vėžiui, sunku buvo to išvengti. Jaučiu jau dabar tolimus požymius aštrėjančios ligos. Aišku, reikės keisti vaistus. Be to, turime nutraukti gydymą, nes negalės kartu gydyti vėžį ir gydyti išsėtinę sklerozę“, – Daiva pasirengusi krūties vėžio gydymo etapams.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja chirurgė Algė Leveckytė sako, jog Daivos laukia kompleksinis trigubai neigiamos karcinomos gydymas, kuris bus pradėtas nuo neoadjuvantinio medikamentinio gydymo. „Pažymėtina, kad sumažėjus naviko masei ar netgi jam visiškai išnykus vėlesniame etape seka chirurginis gydymas. Neadjuvantinio gydymo dėka atsiranda galimybė atlikti mažesnės apimties operaciją, išsaugoti krūtį ir sukelti mažesnę traumą ligonei. Kaip kompleksinio gydymo dalis bus taikomas spindulinis gydymas. Vėliau, galimas tolesnis gydymas medikamentais.
5 metus po gydymo Daiva bus aktyviai sekama NVI Konsultacinėje poliklinikoje. Pirmus metus pacientės lauksime kas 3 mėnesius, antrus metus – 2 kartus metuose. Na, o po 3–5 metų, kai vėžio atkryčio rizika mažesnė, Daiva lankysis vieną kartą metuose. Vėliau, nesant atkryčio, stebėjimas vyksta pagal gyvenamąją vietą poliklinikoje“, – sako gydytoja chirurgė A. Leveckytė.
Pasaulio ekspertai diskutavo apie krūties vėžio gydymo netolygumus
Neseniai grįžusi iš Vienoje įvykusios 18-osios St.Galleno krūties vėžio konferencijos gydytoja chirurgė Algė Leveckytė teigia, jog konferencijos pranešimuose atsispindėjo vis didesnė medikamentinio gydymo reikšmė. „Išskirtos trigubai neigiamo krūties vėžio gydymo rekomendacijos. Nuo chemoterapijos rekomenduota pradėti gydyti net pirmųjų stadijų ligą. Iki šiol minėti atvejai buvo operuojami. Dabar nuo operacinio gydymo pradedama tik tada, kai navikas yra mažesnis nei 1 cm“, – sako gydytoja chirurgė.
Pasak A. Leveckytės, konferencija pradėta itin skaudžia, krūties vėžio gydymo prieinamumo tema, kuri aktuali daugelyje pasaulio šalių. Nagrinėtos gydymo pasiekiamumo galimybės, išgyvenamumo tikimybės įvairiuose pasaulio žemynuose. Pvz., jeigu Vakarų Europos valstybėse 5 metų išgyvenamumas dėl krūties vėžio gali būti >90 proc., Indijoje jis būtų tik 66 proc., o Pietų Afrikoje tesiektų 40 proc. „Dėl gydymo naujovių konferencijoje diskutavo 3000 profesionalų iš 100 šalių. Diskutuota dėl hormonoterapijos taikymo trukmės. Vis dažniau pasigirsdavusi nuomonė, kad hormonoterapiją derėtų taikyti 10 metų, buvo sukritikuota pateikiant svarius klinikinius tyrimus apie recidyvo galimybę, išgyvenamumą bei pašalinių poveikių koreliaciją. Prieita iki nuomonės, kad hormonoterapiją tikslinga taikyti 7–8 metus.
Dėmesio centre – galimybė tausoti krūtį
Kalbėta apie chirurginį gydymą – vis didesnio dėmesio sulaukia galimybė tausoti krūtį. Tam pasitelkiama daug įrodymų dėl medikamentinio gydymo naudos. Tausoti krūtį rekomenduojama ir esant daugiažidininiams pakitimams, jeigu yra galimybė. Pažymėtina, kad tai daroma ir Nacionaliniame vėžio institute, pasitelkiant itin kvalifikuotą gydytojų radiologų pagalbą, žymint pakitimus, tiriant rentgenologiškai preparatus operacijos metu. Šios operacijos saugumu prilygsta mastektomijoms, kurios, kaip žinia, išgyvenamumo neprailgina. Rekomenduota itin atidžiai svarstyti vienmomentinės rekonstrukcijos galimybę, ypač pacientėms po chemoterapinio gydymo. Vėlgi, buvo pateikiami duomenys apie komplikacijų dažnį, implanto atmetimo, infekcijos atvejus.
Pagreitį įgyja genetiniai tyrimai, ypač planuojant adjuvantinį medikamentinį gydymą. Galima pasidžiaugti, kad ir mūsų šalyje atliekamas „Prosigna“ tyrimas planuojant chemoterapiją ankstyvų stadijų hormonams jautriems navikams gydyti. Gaila, kad vis dar ribojamos lėšos, bet tikimės sulaukti didesnio dėmesio dėl finansavimo. Juolab, kad pasaulinės tendencijos vers mus reaguoti į situaciją.
Keičiasi rekomendacijos turinčioms vėžio riziką didinantį geną
Džiugina, kad plečiasi radioterapijos galimybės. Bendradarbiaujant su radioterapeutais pasiekiama vis geresnių krūties vėžio gydymo rezultatų. Pvz., drąsiau švitinamos pacientės po sarginių limfmazgių biopsijos, kas anksčiau retai buvo taikoma. Pakartotinis krūties vėžio spindulinis gydymas po tausojančių kartotinių operacijų pagaliau tampa pirmo pasirinkimo variantu. Taip suteikiama dar viena galimybė pacientėms išsaugoti krūtį. Pateikti įspūdingi duomenys limfmazgių švitinimo tema. Net esant patologiniams limfmazgiams sunkiai prieinamose vietose, po sarginių limfmazgių biopsijų, taikoma spindulinė terapija rezultatais prilygsta radikaliai limfmazgių šalinimo operacijai. Tai leidžia išvengti pooperacinių komplikacijų rizikos.
Keičiasi taktika dėl paveldimo krūties vėžio. Anksčiau, nustačius BRCA genų mutacijas, profilaktinė mastektomija buvo pasirinkimo standartas. Dabar situacija kita. Balsavimo dėl konsensuso metu, pasirodė, jog, esant BRCA1 mutacijai, premenopauzinio amžiaus moteriai mastektomiją rekomenduotų tik 66 proc. respondentų. Atitinkamai esant kitoms mutacijoms, atlikti mastektomiją rekomenduojama dar rečiau.
Vis didesnę reikšmę įgyja aktyvaus sekimo schemos. Galime pasidžiaugti, kad tokių pacientų skaičius auga ir mūsų šalyje. Dėl tam tikrų paslaugų prieinamumo esame išskirtiniai net tarp aukštas pajamas gaunančių šalių. Pavyzdžiui, Lietuvoje krūtų magnetinio rezonanso tyrimas yra valstybės kompensuojamas 1 kartą metuose esant nustatytai BRCA mutacijai. Taip pat atliekamos mamogramos bei krūtų ir limfmazgių echoskopija. Tai leidžia išvengti traumuojančių operacijų neprarandant budrumo ir užtikrinant pacienčių saugumą“, – pasakoja gydytoja chirurgė Algė Leveckytė.
Apie St. Galleno krūties vėžio konferenciją
Šis pasaulinės reikšmės renginys vyksta kas dvejus metus. Jame dalyvauja pasauliniai ekspertai, visos pagrindinės krūties vėžio tyrėjų grupės ir pagrindiniai krūties vėžio gydymo centrai, kurie aktyviai užsiima fundamentiniais ir klinikiniais tyrimais bei krūties vėžiu sergančių pacientų klinikiniu valdymu. Pristatomi naujausių tyrimų duomenys, kuriuos jau būna kritiškai peržiūrėję pirmaujantys šios srities specialistai.
Konferencija, kaip įprasta, baigiama atnaujinant plačiai pripažintą „St. Galleno tarptautinį konsensusą dėl pirminio ankstyvu krūties vėžiu sergančių asmenų gydymo“, kuris bus paskelbtas praėjus keliems mėnesiams po konferencijos.
Šiais metais konferencijoje svarstytos krūties vėžio gydymo taktikos, įdiegtinų naujovių galimybės. Paskutinę renginio dieną vykusiame balsavime suderintos ir patvirtintos rekomendacijos, kurios bus skelbiamos konsensuse. Ši informacija yra reikšminga ir nugula daugelio išsivysčiusių šalių gydymo standartuose.
