SAM atšauna, kad kursai yra, tik nėra norinčiųjų mokytis. Tačiau panašu, kad net suskubus mokytis laiko iki kitų metų neužteks.
Gydytojai liks be darbo?
Pagal praėjusių metų pabaigos SAM įsakymo pakeitimą nuo 2024 metų pradžios krūtų vėžio negalės operuoti gydytojai, neturintys onkochirurgo pažymėjimo.
Jis išduodamas išklausius 1 600 valandų įvadinį krūtų onkochirurgijos kursą, trunkantį 11 mėnesių. Tačiau, pasak krūtų chirurgų, šie mokymai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Podiplominių studijų centre buvo rengiami tik 2022 metais ir gyvavo labai trumpą laiką.
Šiuo metu jie neorganizuojami dėl programų atnaujinimo, tad gydytojai neturi net teorinių galimybių baigti mokymus.
Ši tvarka labiausiai palies Vakarų Lietuvą, nes nė vienas didžiausiose uostamiesčio ligoninėse dirbančių ir krūtų vėžį operuojančių gydytojų chirurgų šio pažymėjimo neturi.
Lietuvoje šioje srityje dirba 18 krūtų chirurgų, pusė jų – Vakarų Lietuvoje. Nuo kitų metų taip pat gali būti neatliekamos ir krūtų atkūrimo operacijos sostinėje.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbanti gydytoja chirurgė, kuri vienintelė kartu su plastikos chirurgų komanda atlieka krūtų rekonstrukcines operacijas sostinėje, taip pat šio pažymėjimo neturi.
Valdžia tyli
Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė net neabejoja, kad tokia situacija gerokai pablogins paslaugų prieinamumą ir neigiamai atsilieps pacientų sveikatai.
„Net teoriškai išklausyti kursą ir įgyti pažymėjimą bei tokiu būdu įvykdyti ministro įsakymą iki kitų metų, yra neįmanoma. Dauguma krūtų vėžį operuojančių gydytojų turi gydytojo chirurgo licenciją.
2000 metais patvirtintoje gydytojo chirurgo normoje yra nurodyta, jog piktybinius krūties navikus jie gali diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus.
Dalis gydytojų chirurgų, visgi turinčių teisę verstis siaura krūtų onkochirurgijos praktika, turi pažymėjimus, jiems išduotus 2004 metais. Šie pažymėjimai niekuomet nebuvo peržiūrėti ar atnaujinti“, – pastebi asociacijos vadovė.
Lietuvos krūties vėžio asociacija kartu su kitomis suinteresuotomis bei pacientų interesus ginančiomis organizacijomis dar praėjusį mėnesį kreipėsi į ministeriją, Seimą, taip pat kitas atsakingas institucijas su prašymu išduoti krūtų onkochirurgo pažymėjimą ilgiau nei penkerius metus šioje srityje krūtų vėžio gydymo centre dirbantiems gydytojams chirurgams išimties tvarka. Tačiau atsakymo taip ir nesulaukė.
Žinių netrūksta
Kalbinti krūtų chirurgai nesupranta, kam prireikė papildomų mokymų. Pasak A. Čižauskaitės, kurso metu chirurgijos tema sudaro tik dalį jo teorinės dalies, o likusioje dalyje apžvelgiami krūtų vėžio diagnostikos, chemoterapijos ir radioterapijos aspektai.
„Ar tai reiškia, jog kiekvienas specialistas: onkologas chemoterapeutas ar radioterapeutas, patologas, kuris vertina histologinio tyrimo rezultatus, radiologas, kuris analizuoja krūtų vėžio radiologinius vaizdus, turėtų baigti šiuos kursus? Sakysite, nejuokaukite, juk jie baigia specialybės rezidentūrą ir joje įgyja reikiamas kompetencijas“, – piktinosi asociacijos vadovė.
Kolegei antrina Respublikinės Klaipėdos ligoninės Plastinės rekonstrukcinės ir krūtų chirurgijos skyriaus vyresnioji ordinatorė Miglė Stakytė.
Jos manymu, papildomo sertifikato reikalavimas yra gerokai perdėtas. Tuo labiau kad papildomus siauros specializacijos mokymus prašoma baigti tik krūtų chirurgų, o kiti onkologinių pacientų sveikata besirūpinantys gydytojai dirba įprastai.
„Papildomo sertifikato reikalaujama tik iš krūtų chirurgų. Kodėl ši sritis tapo prioritetine, išskirtine? Šių dalykų mokomės rezidentūroje, tad kyla daug neaiškumų dėl atsiradusio reikalavimo“, –stebėjosi M. Stakytė.
Pasak krūtų chirurgės, gydytojams žinių netrūksta, nes jos nuolat atnaujinamos konferencijose, tarptautiniuose kongresuose. „Su kolegomis net juokaujame, kad mes patys galėtume organizuoti kursus, kuriuos veda teorinę dalį mokantys lektoriai“, - pridūrė pašnekovė.
„Lietuvoje ir taip trūksta šios srities specialistų, bet iki šiol susitvarkydavome. Negalvoju, kas nutiks kitais metais, jei situacija nesikeis. Tikiu, kad valdžioje sėdi protingi žmonės ir išspręs tą absurdišką situaciją. Bet jeigu bus vadovaujamasi įstatymo raide, Klaipėdoje neliks nė vieno chirurgo, gydančio onkologines krūtų ligas“, – nerimo neslėpė M. Stakytė.
Girtis nėra kuo
Pasak M. Stakytės, problemų Lietuvoje yra ne tik dėl didelio mirtingumo nuo krūties vėžio, bet ir profilaktinių programų, tad negalime girtis, kad mūsų šalyje puikiai susitvarkoma su šia onkologine liga.
Krūties vėžys Lietuvoje yra dažniausia moterų mirties priežastis. Kasmet šalyje nustatoma apie 1 500 naujų šio onkologinio susirgimo atvejų.
Lietuvoje ankstyvų stadijų krūties vėžys nustatoma tik apie 74 proc. visų atvejų, o 50–69 metų amžiaus moterims tik apie 30 proc. visų vėžio atvejų nustatomi atrankinės mamografinės patikros metu.
Lietuvoje išgyvenamumas, susirgus krūties vėžiu, ir toliau išlieka prasčiausias Europoje ir vienas prasčiausių pasaulyje.
Klaipėdos universiteto ligoninės Krūtų chirurgijos sektoriaus vedėjas Donatas Petrauskas:
Klaipėdos universiteto ligoninėje atliekamos visos krūtų onkologinės, sudėtingos krūtų rekonstrukcijos operacijos. Aš pats krūtų operacijas atlieku nuo 1991 metų ir esu sukaupęs 32 metų patirtį.
Tačiau šiuo metu susidariusi kebli situacija, kai dėl tam tikrų aplinkybių krūtų onkologines operacijas atliekantys chirurgai, ne tik mūsų ligoninėje, nuo kitų metų gali netekti tokios teisės, nes neturi krūtų onkochirurgo pažymėjimo. Šalyje iš viso yra 16 krūtų chirurgų, iš kurių pusė, tai yra 8, neturi krūtų chirurgų pažymėjimo.
Penki iš jų dirba Klaipėdoje ir visi neturi šio dokumento. Tarp jų – ir du Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojai. Lietuvos krūties vėžio asociacija, taip pat nemažai gydytojų, onkologinių ligonių organizacijų kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją,
Seimą, kitas institucijas, prašydami rasti tinkamą sprendimą problemai spręsti. Kol laukiame teigiamo sprendimo, norime patikinti viso Vakarų Lietuvos regiono gyventojus, kad Klaipėdos universiteto ligoninėje krūtų vėžiu sergantiems pacientams atliekamos visos operacijos bei teikiamas kvalifikuotas, šiuolaikiškas gydymas.
Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis:
Pažymėtina, kad vertimosi krūtų onkochirurgija sąlygų teisinis reglamentavimas nėra naujas. Krūtų onkochirurgija siaurai medicinos praktikai priskirta nuo 1999 metų. Nuo to laiko gydytojams, pageidaujantiems verstis krūtų onkochirurgija, buvo taikomas papildomo pasirengimo reikalavimas.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ numato, kad asmuo, siekiantis verstis krūtų onkochirurgija, privalo turėti licenciją verstis medicinos praktika ir Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išduotą bendrai universitetų nustatytos trukmės siauros medicinos praktikos įvadinio kurso baigimo pažymėjimą.
Iki 2004 m. spalio 10 d. Sveikatos apsaugos ministerijos išduoti sertifikatai verstis gydytojo krūtų onkochirurgo praktika prilyginami įvadinio kurso baigimo pažymėjimui. Įsakymo priede nurodyta, kad įvadinis krūtų onkochirurgijos kursas yra skirtas gydytojams chirurgams.
Toks reikalavimas nustatytas, nes gydytojai rezidentai chirurgijos rezidentūros metu tik supažindinami su krūties chirurgijos principais, krūties ligų diagnostikos ir gydymo gairėmis, rezidentūroje įgytų žinių nepakanka vykdyti klinikinę veiklą diagnozuojant ar gydant krūties ligas.
Pažymėtina, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu krūtų onkochirurgijos įvadiniai kursai nebuvo organizuojami, todėl gydytojai chirurgai, dirbantys onkologijos srityje ir pageidaujantys verstis siaura krūtų onkochirurgijos medicinos praktika, objektyviai neturėjo galimybės baigti siauros praktikos įvadinių krūtų onkochirurgijos kursų ir įgyti jų baigimo pažymėjimų, suteikiančių teisę atlikti papildomas krūties ligų diagnostines ir gydymo procedūras, kurios nėra numatytos šiuo metu galiojančioje Lietuvos medicinos normoje MN 74:2018 „Gydytojas chirurgas“.
Siekdama skubiai užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir prieinamumą krūties vėžiu sergantiems pacientams, atsižvelgdama į Nacionalinio vėžio instituto, Lietuvos onkologų draugijos kreipimąsi, kuriuo buvo prašoma nustatyti pereinamąjį laikotarpį gydytojams chirurgams verstis krūtų onkochirurgijos praktika su tikslu įgyti reikalingą krūtų onkochirurgijos pažymėjimą, buvo priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimas, kuriame numatyta, kad gydytojai chirurgai, kurie iki šiol vertėsi siaura krūtų onkochirurgijos praktika, galėtų iki 2024 m. sausio 1 d. patobulinti kvalifikaciją, įgydami siauros krūtų onkochirurgijos įvadinių kursų baigimo pažymėjimą, suteikiantį teisę teikti krūtų onkochirugijos paslaugas.
Laikotarpis „iki 2024 m.“ pasirinktas todėl, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) organizuojamų kursų trukmė yra 1 600 val., t. y. apie 11 mėn. 2023 m. vasario mėn. Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į LSMU ir VU MF, prašydama informuoti apie artimiausiu metu planuojamus organizuoti siauros krūtų onkochirurgijos įvadinius kursus ir kiek asmenų (gydytojų) kreipėsi dėl jų.
VU MF informavo, kad norą baigti tokį kursą pareiškė 4 gydytojai. LSMU pateikė informaciją, kad 2023 m. registracija kursui „Įvadinis krūtų onkochirurgijos kursas“ yra vykdoma, tačiau šiuo metu užsiregistravusiųjų nėra.
Straipsnio autorė: Sandra Lukošiūtė-Jokšienė
