Šeima augina dešimt karvių, kurios laikomos laisvai, šeriamos tik natūraliais, pačių ūkininkų gaminamais pašarais. Todėl visi produktai ekologiški ir savo šviežumu žavi kiekvieną klientą. O didžiausio dėmesio sulaukia Dalios gaminamas tradicinis rauginto pieno sūris, kurį ji gamina pagal specialų močiutės receptą.
Neplanavo gyventi kaime
Nors visą vaikystę praleido kaime, Dalia juokauja, kad niekada neplanavo rinktis tokio gyvenimo būdo. Iš miesto ją išviliojo vyras Gintautas, kuris tuo metu ūkininkavo. Moteris šypteli – pradėjusi gyventi kaime net nemokėjo melžti karvės. Tačiau greitai išmoko visų ūkio darbų ir padėjo vyrui šeimininkauti.
Iš pradžių šeima pardavinėjo pieną. Dalia pasakoja, kad tuo metu pieno kaina buvo nedidelė ir užsidirbti nelabai pavykdavo. Todėl iš pieno ji pradėjo gaminti sūrius. Ir ne šiaip paprastus, o tradicinius, pagal močiutės receptą. Ji sėkmingai tą daro jau penkerius metus.
„Močiutė kaime darydavo tuos sūrius, paskui mama. Vaikystėje mačiau, kaip sūris daromas, todėl pagalvojau, kad reikia ir man pabandyti jį pagaminti, pratęsti tradiciją“, – pasakoja moteris.
Turi tautinio paveldo sertifikatą
Dalia vienintelė Varėnos rajone gamina tradicinį rauginto pieno sūrį. Už tradicijų puoselėjimą ir kokybę jos sūris gavo tautinio paveldo sertifikatą.
„Tautinio paveldo sertifikatą turiu, nes pratęsiau tradicijas ir sūrį gaminu pagal seną močiutės receptą. Todėl jį ir pavadinau „Močiutės sūris“. Šį sūrį močiutė ir mama gamindavo savo reikmėms. Aš darydavau draugams, o tada nusprendžiau pardavinėti“, – atskleidžia Dalia.
Be tradicinio rauginto pieno sūrio moteris prekiauja ir kitais: fermentiniu ir saldaus pieno. Fermentinį sūrį ji gamina pagal prancūzišką receptą. Išmokti jo gamybos paslapčių netgi buvo išvykusi į Normandiją, Prancūzijoje. Taip pat moteris gamina ir varškę bei jogurtą.
„Dažnai ateina mamos, vaikučiams perka rauginto pieno varškytę“, – pasakoja moteris.
Sūrio gamyba – ilgas procesas
Tačiau, pasak Dalios, žmonių mėgstamiausias išlieka tradicinis, rauginto pieno sūris. Dalia dalijasi šio sūrio gaminimo procesu:
„Šiltą pieną be bakterijų maišau su šaltu, dedu rauginimui į molinius indus. Tada jis turi apie parą laiko rūgti. Po to molinį puodą dedu į indą su vandeniu, atšildau, nukošiu, o kai nusikošia galima dėti ir prieskonių: kmynų, mėtų.
Turiu ir medinius spaustuvus sūriui slėgti. Žinoma, naujoviškus, nes močiutės jau neišlikę. Tada tą sūrį spaudžiam, o paskui galima ir kepti, ir džiovinti“, – pasakoja moteris.
Sėkmės paslaptis
Skanaus sūrio paslaptis – meilė darbui, įsitikinusi Dalia. Pasak jos, sūrio gamyba reikalauja daug pastangų ir kruopštumo.
„Anksčiau dar kepdavau duoną. Yra sakoma, kad negalima kalbėti , kai kepa duona. O dabar sakau, kad sūrius reikia daryti būnant geros nuotaikos. Stengiuosi, kad žmonėms tiesiog būtų skanu valgyti. Kiekvieną dieną sūrį turi glostyti ir mylėti kaip vaiką“, – šypsosi Dalia.
Moteris įsitikinusi, kad pagaminti skanius sūrius jai pavyksta ir dėl turimos kulinarijos patirties:
„Aš mokiausi kulinarijos. Dirbau ir restoranuose, nes turiu virėjos specialybę. Tad moku gaminti maistą, tai padeda ir sūrių gamyboje. Dirbu su gyvu, „žaliu“, nepasterizuotu pienu. Įdomus dalykas visos tos pieno bakterijos. Žinoma, visur turi būti higiena, kitaip nepadarysi gero sūrio.“
Darbus pasiskirsto visa šeima
Moters teigimu, viena atlikti visų darbų ji nesuspėtų. Todėl džiaugiasi, kad į pagalbą visada atskuba vyras ir vaikai.
„Jie padeda prižiūrėti gyvulius, pamelžti karves, vasarą jas perrišti. O aš daugiausiai stoviu prie sūrių“, – pasakoja Dalia.
Pieno produktų gamyba yra pagrindinis moters darbas ir šeimos pragyvenimo šaltinis. Ir nors jis reikalauja daug laiko ir pastangų, moteris spėja užsiimti ir kita prasminga veikla.
„Aš niekur nedirbu, pagrindinis darbas yra sūrių gamyba. Tačiau užsiimu ir kitomis veiklomis. Esu bendruomenės pirmininkė ir mūsų kaimelio maltiečių vadovė“, – atskleidžia moteris.
Sūrius perka visoje Lietuvoje
Moteris kartą per savaitę važiuoja prekiauti sūriais į Vilnių. Taip pat jos sūrių galima įsigyti ir įvairiose parduotuvėse ar net paragauti kavinėse.
„Sūrių galima įsigyti „Halės“ turgaus degustacinėje krautuvėlėje „ROOTS“, tačiau ten yra ne visas asortimentas. Taip pat iš „Močiutės sūrio“ patiekalus gamina kavinė „Veranda“. Anksčiau pirko ir „Kempinski“ viešbutis, tačiau po karantino rečiau.
Aš pati kiekvieną savaitę važiuoju į turgelį Vilniuje. Man labai smagu susitikti su pirkėjais, pakalbėti, sužinoti, ko jie tikisi. Kaip aš sakau, man yra poilsis tą dieną išvažiuoti iš namų, smagu su žmonėmis pabendrauti“, – pasakoja Dalia.
Neatsigina klientų
Moteris klientų skaičiumi tikrai nesiskundžia. Ji atskleidžia, kad iš turgaus grįžta išpardavusi visus sūrius. Kaskart juos perka ir nuolatiniai, ir nauji klientai.
„Atsiranda vis naujų klientų, bet turiu ir nuolatinius. Jie jau trečiadienį pradeda rašyti žinutes, kad palikčiau varškytės, nes dabar pieno mažėja, tai ne visiems užtenka. Tokios žinutės man paglosto širdį“, – atvirauja Dalia.
Turgelyje kilogramas Dalytės sūrio kainuoja 7,50 euro. Tačiau atsižvelgdama į pirkėjų pageidavimus, dažniausiai sūrį ji pardavinėja nedideliais gabalėliais po 220 g.
„Toks sūris kainuoja iki dviejų eurų. Iš pradžių dariau didelius sūrius, tačiau žmonės tokių nenori. Mažesnius žmonės suvalgo ir vėl grįžta nusipirkti šviežių. Didžiąją dalį sūrių darau trečiadieniais, kad būtų švieži. Būna net naktį keliuosi, kad paspausti sūrius ir juos supakuoti“, – teigia moteris.
Ir nors Dalia ne vienintelė užsiima sūrių gamyba Varėnos rajone, konkurencijos sako nejaučianti:
„Žmogus atsirinks, ateis ir nusipirks tą, ką jis nori. Žinau, kad žmonės dėl konkurencijos ir susipyksta. Tačiau aš su kitais nekonkuruoju.
Netoli manęs gyvena kita sūrininkė. Tai mes kartu važiuojame į turgų, kad kuras išeitų pigesnis. Kartu vienoje vietoje prekiaujame, jeigu kuri nors negali atvažiuoti, pardavinėjame viena kitos produktus.“
Įveikia visus sunkumus
Moteris pasakoja, kad pradėjus verslą, su dideliais sunkumais nesusidūrė. Jos teigimu, prekiaujant maistu, svarbiausia laikytis higienos:
„Visada reikia laikytis tam tikrų nurodymų, higienos, turi praeiti patikrinimus. Ir tą patį sūrį pagaminti nėra lengva. Bet visus sunkumus įveikiame.“
Dalia pasakoja, kad kai kurių ūkininkų verslas sustoja karvėms pradėjus veršiuotis. Tuo metu pienas būna netinkamas vartoti. Tačiau moteris džiaugiasi šios problemos išvengianti ir šviežiais sūriais prekiauja ištisus metus.
„Kadangi turim dešimt karvių, tai išeina taip, kad pusė veršiuojasi žiemą, kita pusė pavasarį, vasarą. Todėl visada turime šviežio pieno ir galime gaminti produktus“, – džiaugiasi moteris.
Užsakymų sulaukė ir karantino metu
Moteris teigia, kad šalies verslus supurtęs karantinas, sūrių prekybai didelės įtakos neturėjo. Netgi priešingai – užsakymų tik padaugėjo. Todėl pieno gaminius pradėjo vežioti į namus.
„Karantino metu vežiodavome ir į namus. Mamos dažnai parašydavo dėl varškytės ar sūrio. Sunkumas karantino metu buvo tik tas, kad kavinės ir restoranai užsidarė, todėl mažiau pirko mūsų sūrius.
Tačiau prekiavome ir turguje. Viską saugiai dėdavome į krepšelius. Gamyba niekada nenutrūksta. Neturiu atostogų“, – juokiasi moteris.
