„Gyvenimas iki posūkio atrodė labai standartiškas ir šabloniškas“, – pradėjo pokalbį Dalia. Moteris paaiškino, kad tuo metu gyveno Vilniuje, kūrė šeimą, ieškojo būsto ir norėjo įsitvirtinti.
Dėl to pradėjo dirbti teisininke valstybiniame sektoriuje. Ten ji praleido 17 metų ir tikino, kad tuo metu darbe jos akys tikrai žibėjo:
„Tik pradėjus dirbti buvo įdomu, viskas nauja, daug ko reikėjo išmokti, entuziazmo buvo daug. Pradėjau nuo žemiausios grandies, vėliau dirbau vadovaujamose pareigose.
Visas šis laikas daug išmokė, sutikau nuostabių kolegų, su kuriais palaikome ryšį iki šiol. Gerai perpratau kaip veikia valstybinės institucijos, kokiais principais vadovaujasi, kaip priimami sprendimai. Tačiau, žinoma, kaip ir kitur pasaulyje, ši sistema turi savų esminių trūkumų, tokių kaip neefektyvumas, korupcija ir panašiai. Darbe ilgainiui vis labiau stigo prasmės jausmo...
Norėčiau, kad suprastumėte mane teisingai, darbas valstybės sektoriuje gali ir turi būti prasmingas, jis be galo svarbus valstybės raidai. Tiesiog mano patirtis man padiktavo tokius sprendimus, kuriuos priėmiau ir žinau, kad jie buvo reikalingi“, – priežastis palikti teisininkės darbą išdėstė Dalia.
Buvo nelengvas sprendimas
Po šitiek metų praleistų viename sektoriuje Dalia tikino, kad buvo nelengva atsitiesti. Tačiau ji pabrėžė, kad naudos šis sprendimas atnešė.
„Nuspręsti atsisakyti to, ką gerai žinai ir darei daug metų praktiškai kasdien, buvo nelengvas sprendimas, tačiau prasmės trūkumas ir vertybiniai skirtumai labai aiškiai padėjo apsispręsti ir uždaryti duris“, – paaiškino pašnekovė.
Ji pridūrė, jog kolkas teisininkės darbui visam laikui „sudie“ dar nesako. Moteris svarstė, jog galbūt ateityje ir sugrįš į pareigas:
„Galbūt tai pertrauka, perkrova arba posūkis visai kitur – kas žino, kaip bus toliau... Teisinio darbo neatsisakau.
Bet galbūt ieškosiu kitų formų, kaip įdarbinti šią profesiją, įgūdžius ir sugebėjimus. Norėčiau teisę įdarbinti prasmingai. Teisė turi padėti žmonėms, žemei.“
Ilgainiui, atsisakiusi darbo, Dalia ėmė ieškoti srities, kurioje galėtų save realizuoti. Visiškai netikėtai jai pradėjo patikti auginti grybus:
„Grybų auginimas yra visiškai netikėta ir mėgstama veikla. Ieškojau to, ką mėgčiau daryti. Labai reikėjo sustoti ir atsikvėpti nuo įprastos rutinos, kuri buvo išvarginusi tiek fiziškai, tiek emociškai. Norėjau kuo daugiau laiko leisti gamtoje, kurioje visada atsigaunu. Norėjau kurti savo veiklą, kuri teiktų geras emocijas.
Grybai yra atskiras pasaulis, labai įdomus ir įtraukiantis. Nors kol kas yra ištirta tik apie 10 procentų visų grybų rūšių, bet jau žinome, kad jie yra išties įspūdingi organizmai. Grybai geba virškinti plastiką, sprogmenis, pesticidus.“
Visuomet mėgo gamtą
Dalia pasakojo, jog gamtą mėgo jau seniai. Joje moteriai pavykdavo atsipalaiduoti ir pamiršti slegiančius kasdienybės sunkumus.
„Nors ir esu vilnietė, bet širdyje aš gamtos vaikas. Visada patiko joje leisti laiką. Mąstant apie pokyčius širdis vis linksta į gamtą“, – šyptelėjo Dalia.
Visgi, apie tai, kad ims auginti grybus, moteris niekuomet nebūtų pagalvojusi. Ji juokėsi sakydama, jog gyvenimas – tikras netikėtumas:
„Būtent grybai man pačiai yra labai netikėtas posūkis. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kažkada juos auginsiu. Kai galvojau, kokia veikla užsiimti, grybai tikrai nebuvo nei pirma mintis, nei antra... Bet gyvenimas pilnas netikėtumų.
Dar kokius metus laiko jau pradėjusi auginti grybus šypsodavausi pati sau – koks netikėtas ir smagus užsiėmimas. Dabar jau šitakiai tapo savaime suprantama veikla, kuria užsiimu visiškai rimtai, bet ir toliau su šypsena, nes ji džiugina.“
Veikla teikia džiaugsmą
Pasirinkusi auginti grybus Dalia tapo laimingesnė. Moteris tikino, jog pajuto tikrą atokvėpį, kai atsitraukė nuo biuro reikalų ir pasinėrė į gamtą.
„Ši veikla suteikia daug to, kas apčiuopiama ir neapčiuopiama. Jaučiuosi kur kas laisvesnė ir gyvesnė. Išėjus iš biuro ir atsitraukus nuo visų dokumentų tarsi akys atsivėrė. Kiekvieną dieną suprantu koks, iš vienos pusės, buvo ribojantis ankstesnis gyvenimas.
Dabar sutinku daug įdomių savo patirtimis žmonių. Bandau suprasti ir mokausi, kaip pasidaro verslas. Ženkliai daugiau laiko praleidžiu gamtoje, kuriu savo vietą žemės lopinėlyje, o tai yra didžiulis malonumas. Nuolat ieškau kūrybinių sprendimų. Auginu vidinę ištvermę ir mokausi tikėti savo idėja, neatsitraukti nuo jos ir nepasiduoti kai būna sunku.
Dabar bendrauju su valstybės institucijomis iš kitos barikadų pusės ir suprantu, kaip kartais vieni kitų nesuprantame, nes gyvename skirtingose patirtyse“, – privalumais ir pastebėjimais dalijosi pašnekovė.
Ji tikino, kad jeigu ne malonumas užsiimant grybų auginimu – ji veiklos atsisakytų. Tačiau jaučia gilų pasitenkinimą tuo, ką daro:
„Ši veikla man patinka, tai yra pagrindinis motyvas, kodėl ja užsiimu. Ne pinigai, ne kažkokie išskaičiavimai ją lemia, o tiesiog atvira širdis. Po daugelio metų darbo, kuris buvo panašus į roboto, sau pažadėjau, kad nuo šiol ieškosiu to, kas patiktų. Turi dirbti tam, kad gyventum, o ne gyventi tam, kad dirbtum.“
Šiuo metu investuoja į verslą
Paklausta apie tai, ar pavyksta pragyventi iš naujosios veiklos, Dalia tikina, kad kolkas ji daugiau investuoja į verslą nei gauna iš jo lėšų. Tačiau ji tiki verslo sėkme ir mano, kad jai pavyks paversti veiklą pelninga.
„Paradoksas toks, kad pragyventi iš grybų dar nepavyksta, o tuo tarpu džiaugsmo gyvenime žymiai daugiau. Kas liečia finansinę pusę, šiuo metu ūkyje yra daromos didelės investicijos į veiklos kūrimą, statomas ūkinis pastatas. Tenka investuoti santaupas ir dirbti kitus darbus.
Mano tikslas – išvystyti grybų veiklą ir padaryti ją pelninga. Kai bus padarytos visos būtinos investicijos ir liks tik pačių grybų auginimas, realizavimas, tikiuosi, kad viskas nusistovės“, – situacija dalijosi Dalia.
Visgi, moteris pastebi, kad verslo kūrimas padeda jai save realizuoti. Dalia paaiškino, kad jaučia prasmę iš to, ką daro:
„Būtent grybų ūkis buvo pirmas esminis posūkis į visaverčio gyvenimo kūrimą. Visada jaučiau, kad karjera neužpildo vidinės tuštumos. Stengiuosi kurti gyvenimą iš darbų, veiklų, kurios patiktų, kuriose matyčiau prasmę. Žmogus toks sutvėrimas, kad jam visada visko per mažai, jis nori daugiau ir taip be galo.
Šiuo metu mokausi gyventi su tuo, kas man atrodo tikra, kas iš tikrųjų reikalinga ir nusimesti visa, kas tėra vartotojiško pasaulio sintetinis blizgesys.“
Jaučiasi laiminga
Nepaisant to, kad kolkas grybų verslas yra tik kūrimo procese, Dalia džiaugėsi, jog yra laiminga.
„Tikrai esu laiminga. Sprendimas buvo teisingas, pasukęs gyvenimo vairą kita kryptimi. Dabar gyvenimas ne toks patogus, kartais ir visai nepatogus. Tačiau jame kur kas daugiau gyvybės, kūrybos, idėjų, valios jėgos. Jokių žygdarbių nepadariau. Tiesiog atsisakiau to, kas nepatiko ir ėmiau ieškoti to, kas patiktų. Viskas labai paprasta“, – savo filosofija dalijosi moteris.
Paklausta, ar kartotų šį gyvenimo posūkį dar sykį, Dalia nedvejodama tarė – taip: „Žinoma, kad kartočiau. Kiekvienas turi rasti savo vietą, kitaip nenurims. Gyvenimas ir yra vingiai. Tie, kuriuos pasirenkame.