Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai BNS patvirtino gegužę gavę „Amber Grid“ skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) balandžio nutarimo – įmonė prašo jį panaikinti. Pasak teismo, pirmas posėdis neviešoje byloje numatytas spalio 22 dieną.
„Esminiai skundo argumentai yra susiję su VERT išvadomis, susijusiomis su techninės priežiūros GIPL statybos metu vykdymu“, – BNS teigė „Amber Grid“.
Neplaninį GIPL patikrinimą atlikusi VERT balandį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius tuomet patvirtino, kad ant detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.
VERT taip pat konstatavo, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko dujotiekio techninę priežiūrą, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino statybos kokybės ir kontrolės.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius atsakomybę už tokią situaciją bei dujotiekyje sumontuotas tinkamų dokumentų neturinčias detales vertė pagrindinei GIPL rangovei bendrovei „Alvora“.
Savo ruožtu „Alvora“ teigė, jog rusiškos žymos ant GIPL jungiamųjų detalių atsirado nuo jos nepriklausančių aplinkybių – esą jas gaminant Lenkijoje buvo naudotos Rusijos oligarchų valdomos „ChelPipe“ grupės gamyklos „Eterno“ žaliavos.
Vis dėlto, „Alvoros“ teigimu, detalės buvo pagamintos iš aukštesnės kokybės plieno nei reikalauta sutartyje su „Amber Grid“, yra kokybiškos, ir jokios prasmės jas keisti nėra.
Bendrovė tikino, jog GIPL statybų metu „Amber Grid“ tik rekomendavo nenaudoti rusiškos kilmės medžiagų, bet projekto saugumo plane tokio draudimo nebuvo.
„Amber Grid“ prašoma patikslinti detalių keitimo grafiką
VERT taip pat yra nurodžiusi „Amber Grid“ patikslinti gegužės pabaigoje jos pateiktą GIPL jungiamųjų detalių keitimo planą. Be to, rinkos reguliuotojas turi pastabų ir bendrovės pateiktam dujotiekio detalių vertinimo tvarkos projektui.
„Amber Grid“ gegužės 31 dieną VERT pateikė preliminarius darbų terminus ir numatomas didžiausių darbų apimtis. Pateikta informacija mūsų netenkina, todėl prašome įmonės ją patikslinti. VERT ypač svarbus dujotiekio saugumo klausimas, todėl periodiškai kreipiamės į įmonę dėl darbų eigos“, – komentare BNS nurodė VERT.
„Tuo pačiu metu įmonė pateikė GIPL jungiamųjų dalių vertinimo tvarkos projektą, tačiau šiai versijai taip pat turime papildomų pastebėjimų, ir projektas yra derinamas su „Amber Grid“, – teigė rinkos reguliuotojas.
Pasak VERT, patikslinti jungiamųjų detalių keitimo grafikus bei jų vertinimo tvarkos projektą „Amber Grid“ turi „kuo greičiau“.
Bendrovės teigimu, šiuo metu vyksta tiek detalių, tiek tvarkos projekto darbinis derinimo procesas.
Be to, iki liepos pabaigos „Amber Grid“ reguliuotojui dar turi pateikti nepriklausomų ekspertų išvadą dėl dujotiekio naudojimo saugumo, kol bus pakeistos nurodytos detalės.
Savo ruožtu bendrovė teigė detalių keitimo darbus atliksianti po to, kai su GIPL susijusius tyrimus baigs teisėsaugos institucijos.
„Dirbame ties techniniais sprendimais, kad keitimas neturėtų reikšmingos įtakos Lietuvos vartotojų poreikių užtikrinimui“, – komentare BNS nurodė „Amber Grid“.
Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.
Birželio pradžioje „Amber Grid“ paskelbė rangovų, kurie pakeistų dalį GIPL detalių, kvalifikacinę atranką.
Bendrovės vadovas N. Biknius balandį sakė, kad detalių keitimas gali užtrukti vienerius metus ar ilgiau, tačiau jie bus organizuojami taip, kad dujotiekis galėtų veikti nemažinant pralaidumo. Anot N. Bikniaus, projekto vertė bus šešiaženklė, o jis bus finansuojamas iš pagrindinės GIPL rangovės „Alvoros“ garantijos lėšų.
N. Biknius tuomet tikino, kad planuojamos keisti detalės nekelia rizikos bei atitinka projekto reikalavimus, tačiau „dokumentai, kurie yra pateikti bendrovei, nėra suderinami su šiomis detalėmis“.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
