Nors sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra numatyta, kad pas šeimos gydytoją pacientas skubiais atvejais turėtų patekti per dieną, planiniam vizitui – per 7 d., o pas gydytoją specialistą – per mėnesį, realybė tokia, kad šie terminai neretai telieka popieriuje.
Anot gydytojų, dėl tokios situacijos kalta ne tik jiems tenkanti biurokratinė našta, ministerijos numatytos tvarkos, bet ir pačių pacientų neatsakingas elgesys. Be kita ko, ne vienerius metus Lietuvoje konstatuojamas šeimos gydytojų trūkumas.
Skubi pagalba teikiama tą pačią dieną
Komentuodama situaciją Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Jurga Dūdienė visų pirma pabrėžė, kad žmogui susirgus ūmiai visos šeimos klinikos, šeimos medicinos centrai, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos skubiai ir konsultuoja.
„Pirmiausia tai bus telefoninis skambutis, kurio metu įvertinama, ar reikalinga kontaktinė apžiūra, kai reikia atlikti tyrimus, padaryti kardiogramą ar paklausyti plaučius. Tada pacientas pasikviečiamas gyvai kontaktinei konsultacinei. O jei įmanoma klausimus išspręsti telefonu, tai ir yra atliekama.
Bet tikrai ūmiai susirgę žmonės nepaliekami – jei jie sukarščiavo, gal reikės padėti suorganizuoti greitąjį tyrimą dėl koronavirusinės infekcijos, jei simptomai leis įtarti insultą ar infarktą arba yra ūmus skausmas – taip pat bus skubiai suteikta pagalba“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė kartu patikino, kad tikrai nėra taip, jog per 7 dienas patekti pas šeimos gydytoją būtų neįmanoma.
„Štai mano pacientas, kurį registravau šią savaitę prasitęsti lėtinės ligos vaistų receptus – paskambinus, kitai dienai gavo vizitą. Bet kitas atvejis – kolegė, grįžusi po atostogų, turinti gausų moksleivių būrį apylinkėje – artimiausias laikas planinei konsultacijai buvo spalio vidurys, veik po trijų savaičių.
Taigi būna labai skirtingos dienos, skirtingos savaitės, skirtinga situacija įstaigose, priklauso, kokio dydžio šeimos gydytojo apylinkė. Esant didesnei nei 1500 pacientų tikrai gali tekti palaukti planinio vizito. Tačiau yra situacijų, kurios nereikalauja skubos. Užsienyje planiniai vizitai po 5–6 savaičių – visiška norma“, – pasakojo Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė.
Portalas tv3.lt primena, kad dėl pandemijos operacijų vadovo sprendimais gydymo įstaigose yra stipriai reguliuojami srautai, todėl atvykti gyvam vizitui pas gydytojus gali tik užsiregistravę asmenys. Dėl to neretai poliklinikos atrodo „tuščios“, nors, kaip sako gydytojai, tai yra išankstinės registracijos sistemos ir sugriežtintų epidemiologinių reikalavimų sveikintinas rezultatas.
Ragino pacientus atsakingai planuotis vizitus
Šeimos gydytoja taip pat atkreipė dėmesį, kad mažiau pykčių dėl eilių ir nesusipratimų kiltų, jei ir patys pacientai atsakingiau vertintų savo sveikatą ir išmoktų planuoti vizitus.
„Sutikite, juk visi tie, kurie nuolat vartoja lėtinėms ligoms paskirtus vaistus, tikrai gali susiskaičiuoti, kiek yra likusių tablečių ar dėžučių, ir iš anksto užsiregistruoti nuotoliniam vizitui pas šeimos gydytoją receptui pratęsti.
Norisi atsakingesnio požiūrio į savo sveikatą, o ne tuomet paskutinę dieną skubiai kreiptis pastebėjus, kad liko viena tabletė. Tokiais atvejais paskambinus į registratūrą nereikia stebėtis, kai siūloma palaukti, kad būtų tik pratęsti kompensuojamieji vaistai“, – kalbėjo šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė.
Anot jos, panaši situacija yra ir kalbant apie profilaktinius sveikatos patikrinimus – yra žinoma, kad kas metus ar dvejus darbuotojas turės pasitikrinti sveikatą, tai šitai irgi galima susiplanuoti.
„Aišku, jei pacientui paūmėjo lėtinė liga, stengiamasi surasti kuo artimesnį vizitą. Tik reikia suprasti, kad priėmimo laikas nėra „guminis“, jo neištempsi iki begalybės. Tikrai nėra taip, kad niekas nepriima, poliklinikose tušti koridoriai, o gydytojai užsidarę nenori nieko matyti“, – pažymėjo J. Dūdienė.
Apgulė sergantieji įvairiomis infekcijomis
Pašnekovė teigė, kad kabinetuose darbas šiuo metu tiesiog verda, dėl daugėjančių ūmių viršutinių kvėpavimo takų sutrikimų auga ir gyvų konsultacijų skaičius.
„Moksleiviai sugrįžo į mokyklas, nors dalis laikosi atstumų, dėvi kaukes, bet klausimas, kaip vyksta popamokinė veikla, kuri yra nekontroliuojama mokyklos personalo. Manau, ten vyksta geras visų infekcijų maišymasis. Ir jau turime to rezultatus – „iškrentančius“ kolektyvus, klases, darželių grupes ne tik dėl koronavirusinės infekcijos, bet ir kitų infekcinių susirgimų. Taigi konsultacijų „čia ir dabar“, gyvų apžiūrų gerokai padaugėjo“, – komentavo gydytoja.
J. Dūdienė pridūrė, kad eilės pas šeimos gydytojus nutįsta ir pacientams paprasčiausiai „pamiršus“ vizitus.
„Kartais atsitinka taip, kad patys užsiregistravę pacientai nebesikreipia tą dieną. Stengiamasi jiems perskambinti, perklausti. Tačiau kai norima pasiteirauti, kodėl jie nesikreipė jiems paskirtą dieną, yra tokių, kurie net neatsiliepia, taigi jie užima kažkieno kito vietą“, – apgailestavo ji.
Ne mažiau gydytojus stebina pacientai, kurie užsiregistruoja planiniam vaistų išrašymui net nenuėję į vaistinę ir per 30 dienų nenusipirkę vaisto.
„Po tiek laiko receptas automatiškai nustoja galioti ir pacientas registruojasi iš naujo išrašyti tam pačiam lėtinei ligai gydyti vaistui. Arba kita situacija – užsiregistruoja pacientai, kurie turi galiojančius receptus, bet net nenueina į vaistines ir galvoja, kad jie pasibaigė – neprisimena, nepasižymi. Ir vėlgi taip užimamas laikas, tenka tikrinti ir pirmiausia jį nukreipti į vaistinę“, – pasakojo gydytoja.
Priversti dirbti sekretoriaus darbą
Anot J. Dūdienės, eiles pas šeimos gydytojus didina dar viena ydinga praktika, kai pabuvę konsultacijoje pas specialistus pacientai iš naujo registruojasi sugrįžti aptarti atliktų tyrimų, paskirtų vaistų ir netgi kompensuojamųjų vaistų išrašymui, kuriuos rekomendavo gydytojas specialistas, bet jų neišrašė.
„Tai yra didelė bėda ir mes negalime to suprasti, nes mes šiuo atveju esame priversti dirbti sekretoriaus darbą – ne tik šeimos gydytojai gali išrašyti pirmą kartą paskirtus vaistus, dalis specialistų taip pat tai atlieka, tokiu būdu pacientui nebereikia pakartotinos šeimos gydytojo konsultacijos. Taip pat jau turime gerą praktiką – slaugytojos gali pratęsti jau paskirtą, gerai veikiantį vaistą 2 mėnesiams ir taip, komandiniu darbu, gydytojo konsultacijos greičiau gali sulaukti naujai susirgę pacientai“, – pasakojo ji.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad užsienyje pacientai, kurie turi lėtines ligas, gerai pritaikytą gydymą, metus laiko neužsuka pas gydytojus prasitęsti vaistų.
„Jau dabar akivaizdžiai eilės pas gydytojus sutrumpėjo, kai atsirado galimybė išrašyti galiojančius receptus 6 mėnesiams. Tai galbūt verta mąstyti apie kitus žingsnius“, – svarstė ji.
Brangų šeimos gydytojų laiką atima ir įvairių pažymų, reikalingų socialiniam gyvenimui, išrašinėjimas.
Nepakeliamas krūvis dėl gydytojų trūkumo
Vis nepaliaujama linksniuoti ir dar viena problema – šeimos gydytojų paprasčiausiai trūksta, todėl tiek patiems medikams tenka atlaikyti didesnius pacientų srautus, tiek šiems ilgiau laukti.
„Trūksta tiek gydytojų, tiek slaugytojų. Jei turėtume tokias sąlygas kaip Skandinavijoje, kai šeimos gydytojas turi keletą asistentų, kurie pildo dokumentaciją, tai mūsų svajonė išsipildytų per darbo dieną priimti 12–15 pacientų, o ne 35 – 40, kaip dabar įprasta.
„Tyrimų išvados užsienio literatūroje aiškiai rodo, kad daugiau nei 20 atliktų kontaktinių konsultacijų per dieną veda į perdegimą. Dabar gi prasideda peršalimo ligų sezonas, kai kasdien bus ir 50, 60, 70 pacientų“, – sakė J. Dūdienė.
O dabartinė sistema veikia labai žlugdančiai ir atima daug brangaus laiko. Krūvis, kurį velkame, veda į perdegimą. Tyrimų išvados užsienio literatūroje aiškiai rodo, kad daugiau nei 20 atliktų kontaktinių konsultacijų per dieną veda į perdegimą. Dabar gi prasideda peršalimo ligų sezonas, kai kasdien bus ir 50, 60, 70 pacientų“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad į darbo laiką norėtųsi įskaičiuoti ir tobulinimąsi, skaitant naujausią literatūrą ir sudėtingesnių klinikinių atvejų analizę, konsiliumus su kolegomis ir pan.
„Kiekvienas pacientas, matyt, sutiktų ir palaukti, jei žinotų, kad gaus pakankamai kokybiško asmeninio gydytojo dėmesio, o ne 10–15 min, iš kurių dar pusė bus skirta dokumentacijos pildymui“, – pabrėžė J. Dūdienė.
Nespėjama užauginti naujos šeimos gydytojų kartos
Anot Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. Leono Valiaus, pagrindinė bėda ta, kad šiuo metu reikia užsiauginti naują šeimos gydytojų kartą, mat vienu metu į pensiją išeina šimtai specialistų.
Pašnekovas pažymėjo, kad nors šiuo metu ruošiama nemažai šeimos gydytojų, atsiliepia dar prieš dešimtmetį laiku nepradėti pokyčiai.
„Anksčiau buvęs toks procesas kaip paralelinė pertraukiama rezidentūra, kuri vyko 1997–2004 m. siekiant paspartinti šeimos gydytojų rengimą. Tokiu būdu apylinkių terapeutai ir pediatrai buvo perkvalifikuojami į šeimos gydytojus. Tai prieš gerus 20 m. ir daugiau apylinkės gydytojų amžiaus vidurkis tikrai viršijo 40 metų, gal net 45 m. Tai praėjus šiam laikui didelė jų dalis išeina į pensiją“, – sakė jis.
Pašnekovas priminė, kad 2004 m. per vadinamąjį perkvalifikavimą parengtas reikiamas kiekis šeimos gydytojas – 1 500, per reguliariąją rezidentūrą per abu universitetus – dar apie 500 gydytojų.
„Tai turėjome apie 2100 gydytojų, kurie galėjo ir dirbo. Ir nors dabar parengiame naujų gydytojų, štai LSMU per tris metus paruošiame maždaug 170 rezidentų, o į metus išleidžiame kažkur 45–50 naujų šeimos gydytojų, kiti masiškai dėl amžiaus jie išeina į pensiją ir atsiranda trūkumas“, – aiškino L. Valius.
Jis pridūrė, kad ir ministerijos planavimas čia, matyt, šlubavo.
„Mediką paruošti trunka 10 metų, tai kokiais 2009-2011 m. nebuvo paskaičiuota, prognozuojama, neįvertinti amžiniai rizikos veiksniai, ir nebuvo laiku didintas specialistų skaičius. Dabar jau kokie 6 metai tai yra padaryta“, – pridūrė profesorius.
Regionai vilioja įspūdingomis algomis
Ypač dėl šeimos gydytojų kenčia regionai, todėl neatsitiktinai griebiasi finansinių pasiūlymų jiems privilioti.
„Žinau regionuose apylinkių, kur šeimos gydytojas turi ir 3000 žmonių. Tai sunku įsivaizduoti, kad galėtų laiku ir kokybiškai teikti paslaugas“, – pasakojo L. Valius.
Jis pridūrė, kad vis linksniuojama emigracija nebėra pirmoje vietoje problemų sąraše.
„Prieš 5–7 metus ji buvo, apytikriai 10 proc. baigiančiųjų rezidentūrą planuodavo išvykti į kitas šalis. Pastaruoju metu vos vienas kitas toks buvo ir tai buvo meilės emigracijos atvejis“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, medikus šalyje sulaiko siūlomi didžiuliai atlyginimai. Regionai šeimos gydytojus vilioja algomis ir 3000 į rankas ir daugiau.
