Iš Tauragės kilusios šešių asmenų šeimos kasdienybėje linksmybių netrūksta. Čia auga trys berniukai, iš kurių vyriausiajam – 10 metų, viduriniajam – 7, o pačiam mažiausiam Matukui netrukus sukaks 3-eji. Pati mažiausia ir brolių globojama Zigmantų šeimoje yra 7 mėnesių dukrytė.
Tauragėje gimusios ir augusios keturių vaikų mamos Onutės vaikystė nebuvo iš lengvųjų, tačiau moteris nesėdėjo sudėjusi rankų ir į gyvenimą kabinosi pati.
„Vaikystė nebuvo rožėmis klota, kaip būna pas kitus. Tėvų netekau anksti, būnant dar septynerių metukų mane išlydėjo į Rugsėjo 1-ąją, o paskui viskas taip ir baigėsi. Mane kartu su sese apsiėmė auginti vyriausia sesuo, tačiau sulaukusi aštuoniolikos išėjau gyventi pati. Nenorėjau sėdėti sesei ant kupros, nes jai ir pačiai buvo sunku: dirbo per kelis darbus, kad tik mus išlaikytų, o ir prie to paties augino ne tik mus, bet ir savo dukrą“, – pasakoja O. Zigmantienė.
Nėštumo metu, kuomet tauragiškė laukėsi savo trečiojo sūnaus Matuko, ją trečiame nėštumo mėnesyje užklupo gripas. Gydytojų rekomendacijomis moteris anksčiau išėjo į motinystės atostogas, o ligą gydėsi žolelių pagrindo preparatais.
„Net nebūčiau pagalvojusi, kad galės kažkas panašaus nutikti. Tačiau besergant gripu, viskas buvo gerai tiek man, tiek vaikui“, – teigia Onutė.
Matukas į šį pasaulį atvyko 2019 metų kovo mėnesio pradžioje. Vos tik jam pramerkus akeles ir išvydus jo taip laukusius veidus, iškart vyko privaloma naujagimių apžiūra, tačiau Klaipėdos medikams niekaip nepavyko patikrinti Onutės sūnelio klausos:
„Gydytojai liepė vykti į Kauno klinikas ir pasitikrinti dėl viso pikto profilaktiškai, kadangi jiems niekaip nepavyko patikrinti klausos. Iš pradžių jie manė, kad tai padaryti trukdo ausyse susikaupę vandenys. Taip nuvykus į Kauną pasitikrinti ir prasidėjo mūsų didžioji kelionė.“
Negirdi viena ausimi beveik 70 %
Į Kauno klinikų gydytojų rankas tauragiškių sūnus Matukas papuolė būdamas vos savaitės laiko. Prasidėjo įvairiausiais tyrimais nuklota kelionė, kuri tęsiasi iki šiol, o berniukui visai netrukus sueis jau treji metukai.
„Nustatė, kad Matukui yra neurosensorinis apkurtimas, kadangi neprigirdi viena ausyte 70 procentų. Tačiau nustačius diagnozę viskas tuo ir baigėsi, nes tokiam mažiukui kūdikiui nebuvo nei jokių klausos aparatų, nei kitokių gydymo alternatyvų“, – pasakoja O. Zigmantienė.
Visgi, praėjusių metų gruodį įvyko stebuklas, kurio, kaip tikina Onutė, maldavo ir be galo laukė. Atvykus į eilinę patikrą Kaune, šeimai gydytojai prasitarė, kad yra galimybė Matukui turėti klausos aparatą, kuris užsideda iš išorės, o ne vidaus, tad didelio diskomforto mažam vaikui patirti netektų:
„Davė mums klinikos vienos kontaktus, kurioje yra tas klausos aparatas. Pasiskambinę užsiregistravome ir sutartu laiku atvykome pirmajai konsultacijai. Mums atvykus, sūnui vėl atliko tyrimus ir davė išbandyti klausos juostą „Baha 5“.“
Tam, kad tikrai įsitikintų, jog toks klausos aparatas yra tinkamas berniukui, grįžę atgal į namus Tauragėje, šeima prižiūrėjo, kad bandymai vyktų sąžiningai. Iš pradžių šią juostą vaikas nešiojo po kelias valandas, o vėliau su ja išbūdavo ir visą dieną.
„Po truputėlį nešiojome, kol Matutis priprato, nes pradžioje, matyt, ir galvą skaudėdavo šiek tiek. Po kelių savaičių vėl atvykome į Kauną tyrimams, pasitikrinti, ar dėvint šį klausos aparatą pagerėjo jo klausa ar ne, nes būna visokiausių atvejų. Patikrinus paaiškėjo, kad Matučiui ji buvo ženkliai pagerėjusi“, – tuo metu džiaugėsi moteris.
Visgi, šeimos džiaugsmą apkartino kita nemaloni naujiena. Pasirodo, toks klausos aparatas „Baha 5” yra nekompensuojamas ligonių kasų, o kaina – 7 tūkstančiai eurų.
„Man tokia suma – kosminiai pinigai. Tiksliau, man ir mano šeimai tai yra didžiuliai pinigai, nes aš pati tokių pinigų nesu gyvenime mačiusi ar laikiusi rankoje“, – atsidūsta O. Zigmantienė.
Prašo visuomenės pagalbos kilniam tikslui
Moteris pasakoja, kad nesiseka gauti ne tik kompensacijos iš valstybės, tačiau ir susitvarkyti vaiko neįgalumo pažymos, kuri, pasak Kauno medicinos specialistų, jam turi priklausyti:
„Dėl neįgalumo, mūsų šeimos gydytoja nusikratė šios dokumentų tvarkymo naštos ir sakė, kad viską sutvarkyti turi Kaunas. Tačiau, Kaune mums sako atvirkščiai, kad toks darbas priklauso atlikti šeimos gydytojui. Todėl nusprendžiau pakeisti šeimos gydytoją ir žiūrėsime, kaip seksis tvarkyti šią situaciją toliau.“
Vienintelė alternatyva, kurią gali pasiūlyti valdžia, yra vienkartinė savivaldybės išmoka, kurią šeima galėtų gauti vieną kartą per metus, tačiau net ir ji nepadengtų visos reikiamos klausos aparatui įsigyti sumos, o prie jos tik prisidėtų.
Visgi, laimei, yra ir dar vienas finansinių problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria Matuko šeima, sprendimo būdas. Tai – geranoriška lietuvių visuomenė, kuri noriai prisideda prie Onutės sukurtos grupės „Matuko svajonė išgirsti“ paramos.
„Šiuo metu gerų žmonių dėka turime sukaupę ir gavę jau apie du tūkstančius eurų“, – džiaugiasi ir dėkoja visiems prisidėjusiems Onutė.
Berniukas, kurio visur yra pilna
Keturių vaikų mama taip pat pasakoja, kad esant tokiam neįgalumui, valstybės kompensuojamas yra tik ausies implantas, tačiau, deja, jam berniukas dar nėra pasiruošęs, paaugęs.
Pasiteiravus, ar šeimoje anksčiau nebuvo panašių atvejų ir ar toks neurosensorinis apkurtimas gali būti paveldimas, O. Zigmantienė neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti nėštumo metu prasirgto gripo komplikacija.
„Galėtų, iš tiesų, tokiems mažiukams vaikams tikrai valstybė kompensuoti tai, ką mums pasiūlė. Tuo labiau, kad pasakė, jog Matučio klausa su šiuo klausos aparatu gerėja. Tris metus laukiau kažkokio stebuklo, nes laikas vis eina, o norisi, kad vaikas užaugtų gyvendamas pilnavertį gyvenimą“, – dalinasi savo mintimis pašnekovė.
Be to, pasak moters, berniukas ne tik neprigirdi viena ausyte, tačiau ir turi raidos sutrikimą: „Jis viską puikiai supranta, rodo emocijas, tačiau jo raida ir kalba yra ženkliai atsilikusi. Kovo 7 dieną sueis trys metukai, o jis vis dar nekalba. Teko lankytis dėl to ir pas psichologę, tai ji patvirtino, kad pagal savo amžių, jo logika atitink vienerių ar pusantrų metų vaiko logiką.“
Visgi, tokie sunkumai berniuko energijai netrukdo ir jis džiaugiasi gyvenimu pilnu tempu. Onutė pasakodama juokiasi, kad atrodo, jog šeimoje keturi vaikai namie, tačiau Matukas savo hiperaktyvumu atstoja dar papildomus tris vaikus.
„Taipogi, kalbant su juo, jis man turi žiūrėti į lūpas, kad suprastų, ką noriu jam pasakyti. Kartais prisireikia ir šūktelėti, kad suprastų, ką sakome. Gyvename bute, tad turbūt jau visus kaimynus seniai išvarėme iš proto“, – juokiasi tauragiškė O. Zigmantienė.
Neprigirdinčio viena ausyte berniuko mama taip pat priduria, kad kiekvieno žmogaus prisidėjimas jiems leis žengti vienu žingsniu arčiau svajonės, nesvarbu, ar tai būtų vienas, ar keli eurai.
Prisidėti prie berniuko svajonės girdėti galite šiais rekvizitais:
LT477300010170800690
Erikas Kvietkus
Paskirtis: Parama Matukui
Paypal: [email protected]
