Portalas tv3.lt primena, kad dar metų pabaigoje Didžiojoje Britanijoje buvo kilusi nemaža panika, kai streptokoko A sukelta infekcija nusinešė ne vieno vaiko gyvybę.
Šios bakterijos sukeltos infekcijos – ne naujiena ir Lietuvos ugdymo įstaigose. Sergamumas jomis ypač išaugęs praėjusių metų pabaigoje, kai vaikai grįžo į kolektyvus be pandeminių ribojimų. Nors jau įsibėgėjo kalendorinis pavasaris, dar nepavyksta išsivaduoti iš sezoninių vaikų ligų gniaužtų. Tad ką reikėtų žinoti tėvams?
Skarlatina „sugrįžo“
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė pasakojo, kad dažniausiai A grupės streptokokai sukelia anginą, o 10–15 proc. atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu.
„Taip pat A grupės streptokokas gali sukelti daug kitų ligų: faringotonzilitą (ryklės, gomurinių tonzilių arba abiejų infekcija), pneumoniją (plaučių uždegimas), osteomielitą (pūlinė infekcinė kaulų čiulpų liga), vidurinį otitą (vidurinės ausies uždegimas), meningitą ir kitas ligas“, – vardijo ji.
Praėjusiais metais jau užfiksuota gerokai daugiau susirgimų skarlatina nei pandeminiu laikotarpiu. NVSC duomenimis, 2022 m. buvo užregistruoti 679 skarlatinos atvejai (sergamumo rodiklis – 24,29 atv. 100 tūkst. gyv.), iš jų 99,2 proc. sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus.
„Didžiausias sergamumas užfiksuotas spalio–gruodžio mėnesiais – tai sudarė 79 proc. visų atvejų“, – patikslino R. Liausėdienė.
Taip pat vien šiemet (iki balandžio 13 d.) Lietuvoje jau užfiksuota beveik 2,5 karto daugiau skarlatinos atvejų (1578) nei per visus praėjusius metus. Vaikai iki 10 metų amžiaus sudarė beveik 96,3 proc. (1520).
Tuo metu 2021 m. užregistruoti vos 74 atvejai (2,65 atv. 100 tūkst. gyv.), tačiau prieš pandemiją (2019 m.) – žymiau daugiau – 2 736 atvejai (97,9 atv. 100 tūkst. gyv.), iš jų 99,5 proc. sudarė vaikai.
NVSC specialistės aiškinimu, sergamumas skarlatina paprastai išauga šaltuoju metų laikotarpiu, ypač žiemą ir ankstyvą pavasarį.
„Negydoma ar nesėkmingai gydoma skarlatina gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą. Atsiradus net ir lengviems ligos simptomams, reikia nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą.“
„COVID-19 pandemijos metu sergamumas buvo ženkliai sumažėjęs, tačiau priešpandeminiu laikotarpiu kasmet buvo registruojama iki 3000 skarlatinos atvejų“, – pastebėjo ji.
Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė portalui tv3.lt patvirtino, kad šiemet nustatoma daugiau skarlatinos atvejų.
„Skarlatinos pavasariais visada būdavo, dabar irgi dar yra. Šiaip skarlatina gydoma antibiotikais“, – sakė ji.
PSO nemato didelės rizikos
Daugiau nei įprastai A grupės streptokokų sukeltų ligų atvejų, tarp jų – ir skarlatinos nuo 2022 m. gruodžio mėnesio fiksuojama ir Europoje.
„Apie išaugusį šių ligų, kurios labiausiai paveikia vaikus iki 10 metų, atvejų skaičių pranešė Jungtinė Karalystė, Danija, Prancūzija, Nyderlandai ir kitos šalys. Visgi Pasaulio sveikatos organizacija riziką vertina kaip mažą, nes nebuvo nustatyta šios infekcijos naujų genų sekos tipų, negauta pranešimų apie padidėjusį atsparumą antibiotikams, be to, A grupės streptokokai yra plačiai paplitę Europoje, t. y. didelė dalis visuomenės yra su jais susidūrę“, – informavo NVSC specialistė R. Liausėdienė.
Ji kartu priminė, kad suaugusieji skarlatina serga rečiau nei vaikai, nes infekcija plinta lengvai ir paprastai žmonės ja užsikrečia vaikystėje.
„Dažniausiai serga iki 10 metų amžiaus vaikai. Šios ligos protrūkių pasitaiko darželiuose, mokyklose. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir pakartotinai“, – aiškino ji.
Liežuvis tampa panašus į braškę
NVSC specialistė karti priminė, kad karščiavimas, angina ir bėrimai yra pagrindiniai skarlatinos simptomai.
Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 dienas, dažniausiai 2–3 dienas, kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu – iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai.
Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga ir plinta nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę“, – simptomus vardijo R. Liausėdienė.
Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (iki keleto savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.
Apie darželiuose aktyviau plintančią ligą neseniai pranešė ir užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas. Jis savo ruožtu priminė, kad skarlatinos diagnostikai gali būti naudojami greitieji streptokokinės infekcijos testai, kuriuos galima įsigyti vaistinėse ar internetu.
Negydoma gali turėti rimtų komplikacijų
Pasak specialistės, skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas.
„Negydoma ar nesėkmingai gydoma skarlatina gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą. Atsiradus net ir lengviems ligos simptomams, reikia nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą“, – pabrėžė ji.
Kadangi skiepų nuo skarlatinos nėra, pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis apsaugoti save ir savo aplinkinius nuo šios infekcijos, yra tinkama rankų higiena bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.
Be to, vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankytis ugdymo įstaigoje mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais.
„Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti patalpas, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju“, – patarė R. Liausėdienė.
