Įrašu savo „Facebook“ paskyroje gydytoja, veido ir žandikaulių chirurgė Justina Stučinskaitė-Maračinskienė pasidalijo simbolinę dieną, pirmadienį, kai buvo minima Medicinos darbuotojų diena.
Jos įrašu dalijamės žemiau:
„Medicinos darbuotojų diena, medikų puslapiuose visi dalinasi palinkėjimais gėlių fone, net darbovietės foje pamerkė puokštę tulpių. Šiandien dirbau eilinę darbo dieną – ir nors mums tenkantis krūvis karantino metu fiziškai mažesnis (vietoj 60–70 pacientų gydytojui su dviem rezidentais, maždaug 14–16 realių pacientų plius apie 20 konsultacijų telefonu gydytojui su vienu rezidentu), nes teikiame tik skubią pagalbą, atmetus visus celofanus, dvigubas pirštines ir respiratorius, po kuriais pasislėpę visą dieną išbūnam ir po kurių visą likusią dieną nežmoniškai skauda galvą, emociškai taip sunku.
Nes... nes pakanka paskaityti žmonių komentarus po eiline Sveikatos ministerijos spaudos konferencija ar su sveikatos priežiūra susijusiu straipsniu, ir ant pečių, o gal labiausiai širdies, užgriūva siaubinga kaltinimų lavina.
Nepradėsiu apie sąmokslo teorijų šalininkus, koks virusas išgalvotas (geriausias komentarų klausimas yra, ar kas nors pažįstate nors vieną, kuris susirgo – aš pažįstu asmeniškai, sirgo klaikiai, nors net ne rizikos grupėje, šiaip būtų įdomiausia šį klausimą užduoti intensyvios terapijos skyriaus darbuotojams ir stebėti jų reakcijas). Arba vakcinavimo=čipavimo specialistus, masių valdymo teoretikus, policijos pareigūnus, tyčia provokuojančius paraštinius lobovus, adrenochromo iš vaikų išskyrėjų įtikėtojus ar youtube žalų ekspertus Kiguolius ir jų pasekėjus (visus labai prašau išmesti mane iš draugų, jei tokių dar yra, kuo greičiau, mums visiškai nepakeliui).
Užtenka ir tų, kurie pasakoja, kokios dabar ligoninės tuščios, savom akim esą matę (mūsų skyriuje šiuo metu 17 operuotų pacientų, visi tikrai ne karuselėmis pasivažinėti atvykę, o priėmimo skyrius tradiciškai antšlaginis kaip Kučinsko koncertai).
Kad gydytojai suinteresuoti vilkinti visus procesus ir gydo tik Covid-19 pacientus (ir tai kabutėse), o neva į už sudėtingas būkles nuvytus žmones gauna kažkokius mistinius atlygius, neregistruoja be pakišų, išveja mirštančius.
Kad gydytojai verčiami meluoti, nuo žmonių slėpti jiems reikalingus tyrimus bei vaistus (ko vertas mitas, jog vaistai nuo vėžio išrasti, tik niekas jų specialiai neskiria, nes farmacijos klanas mums už tai vėlgi sumoka).
Kad medikai naudoja psichologinį smurtą, yra neišmanėliai, negabūs, grubūs, klastingi, nekompetentingi, darbe tik geria kavą, statosi namus ir perkaliojasi mašinas (kaimynės pusseserė sakė, pažiūrėk, ponai visi!), darosi selfius iš dyko buvimo su apsauginėm priemonėm ir keliauja po Italijos kalnus, net dar kažkokias sąlygas prašo gerinti – čia galima vardinti ir vardinti be galo. Visokių yra, faktas. Visokių negatyvių – vienetai.
Tie du su puse milijono Tapino (kurį, beje, komentatoriai irgi keikia, vadina populistu, grobuonimi ir etc.) eurų, surinktų įvairiomis socialinėmis iniciatyvomis, visi gerų žmonių rankomis bei spausdintuvais sukonstruoti skydeliai, plakatai ir palaikymo akcijos, kuriuos vertiname kaip auksą ir kurie mums tarnaus dar kelerius metus pasibaigus krantinui, buvo tokia šviesi viltis ne vien dėl to, kad kažką už tuos pinigus nupirks (o nupirko labai daug!), bet gal labiau tai, kad visuomenė pagaliau stojo į mūsų pusę. Pirmąkart, solidariai. Supratę, kad nedirbame prie konvejerio linijos.
Bet tikriausiai, kas išties daugeliui medikų būdinga – tai nesibaigiantis idėjinis naivumas.
Todėl po šios eilinės darbo dienos, kuria net negaliu pasigirti (net nedrįstu lygintis su stacionaro intensyvistais ar SPS darbuotojais, ten viską reiktų dauginti iš šimto), kai vėl kažkas kažkur tradiciškai striginėjo sistemoje, kai vieną elektroninį receptą pavyko išrašyti tik po geros valandos, kai MRT tyrimo, paciento pageidavimu, negalėjom užsakyti šiandien, dabar, bet užsakėm po savaitės ir labai jį tuo nuvylėm.
Kai savo asmeniniais telefonais guodėm žmogų su ką tik nustatyta onkologine liga, kai visą dieną išbuvome artimame kontakte (15–20cm) nuo išsižiojusio paciento, kalbėjom, kalbėjom, kalbėjom, atvėrinėjom pūlinius, rovėm ir vadavom iš naktį neleidžiančio miegoti skausmo, bet bendrame rezultate iš viso tik PAKENKĖM, NUGYDĖM, NEPADARĖM, NEDALINOM ŠYPSENŲ, BUVOM ABEJINGI, DELSĖM, SUGAIŠINOM, BUVOME APLAIDŪS, džiugiai minėti profesinę šventę tampa taip sarkastiška, o tas tulpes... Ech, supras tik proktologai.
Gydytojas/slaugytojas yra mediku tik tada, kai GYDO (deja, ne visada įmanoma išgydyti), o žmonės SVEIKSTA: kalba, ne šaukia, padėkoja, ne saldainiais, medaliais ir vokais, o mintimis, paklausia, kaip sekasi, nepyksta, jei atsigeri vandens, negrasina verygomis ir ministerijomis, netranko durų, neterorizuoja, neaiškina apie mokesčius ir mums mokamas algas už nieką, geria paskirtus vaistus, laikosi nurodyto režimo. Kurie bendradarbiauja. Ir suvokia, kad kitoje skafandro pusėje yra kitas žmogus. Ne sistema ir ne aparatas.
Su Medikų diena, kolegos ir pacientai, linkiu, kad kažkada tikrai jos lauktume kaip Kalėdų", – įraše rašo gydytoja, veido ir žandikaulių chirurgė J. Stučinskaitė-Maračinskienė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvai kovojant su koronavirusu, be atvangos plušantys šalies gydytojai šventė profesinę medikų dieną. Priešakinėse fronto linijose dirbantiems gydytojams šiemet žmonės siuntė jautrius palaikymo žodžius, įkvepiančias dainas ir nuoširdžias padėkas už varginantį darbą. Tačiau patys medikai šią dieną švenčia ne be įtampos, be didžiulių susibūrimų ir su simboliniais palingavimais gydymo įstaigų languose ar balkonuose. Dieną naktį dirbantys gydytojai nors ir džiaugiasi jiems parodytu dėmesiu, pripažįsta, kad atsipalaiduoti nėra kada.
Pakiliai ir džiaugsmingai skamba padėkos dainos medikams už pasiaukojantį darbą ir begalinį atsidavimą gelbstint žmonių gyvybes koronaviruso akivaizdoje.
Koncerto Antakalnio klinikinės ligoninės gydytojai klausosi per atstumą, stebėdami jį iš toli, savo skyrių languose, susimojuodami vieni su kitais.
Pasak medikų, koronaviruso akivaizdoje žmonių parodytas nuoširdus rūpestis ar ištartas paramos žodis jiems be galo svarbus.
Kviečiame pažiūrėti visą siužetą:
