Štai keletas pokyčių, kurie įvyksta kūne prieš žmogaus mirtį, rašo mariecurie.org.uk.
Sąmonės praradimas
Daugelis žmonių gyvenimo pabaigoje praranda sąmonę. Tačiau jie vis dar gali suprasti ir girdėti kitus kambaryje esančius žmones.
Jie gali girdėti, kas jiems sakoma, arba jausti, kai kažkas laiko juos už rankos.
Odos pokyčiai
Galūnės – rankos ir pėdos – dažnai tampa šaltesnės. Taip yra todėl, kad prieš mirtį sulėtėja kraujotaka.
Šviesesnio gymio žmonės gali atrodyti pamėlę arba jų oda gali tapti dėmėta – ant odos gali atsirasti įvairių spalvų dėmių.
Garsus kvėpavimas
Jei kvėpavimo takuose prisikaupė gleivių, kvėpavimas gali tapti garsus. Taip yra todėl, kad žmogus normaliai nekvėpuoja ir nesivalo jo kvėpavimo takai.
Kai kurie žmonės tokį kvėpavimą vadina mirties riksmu, nes jis dažnai pasireiškia paskutinėmis gyvenimo dienomis ar valandomis.
Aplinkiniai gali jausti nerimą, girdėdami garsų kvėpavimą. Tačiau mažai tikėtina, kad mirštančiajam tai yra skausmingas ir kankinantis procesas. Dažnai mirštantieji jau būna be sąmonės arba to nesuvokia.
Negilus arba nereguliarus kvėpavimas
Artėjant mirties akimirkai, kvėpavimas paprastai sulėtėja ir tampa nereguliarus. Mirštantysis gali nustoti kvėpuoti ir vėl staiga įkvėpti arba tarp įkvėpimų gali atsirasti ilgos pauzės.
Tai gali trukti trumpai, o kartais užsitęsti kelias dienas, kol kvėpavimas galutinai sustos ir mirštantysis išleis paskutinį atodūsį.
Mirties akimirka
Ne visada aišku, kada tiksliai įvyksta mirtis. Gydytojai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai konstatuoja mirtį, jei žmogus nebekvėpuoja, nebeplaka jo širdis ir sustoja kraujotaka.
Kai žmogus miršta, aplinkiniai gali pastebėti, kad mirusiojo veidas staiga atsipalaiduoja ir atrodo ramus. Jei mirtis nėra rami, mažai tikėtina, kad buvo galima tai numatyti.
Egzistuoja daug skirtingų įsitikinimų apie tai, kas vyksta po mirties, tačiau šalia esantys žmonės gali pajusti, kad išnyko žmogaus sąmonė.