Tam tikri gyvenimo būdo įpročiai, kurie daug kam atrodo savaime suprantami, iš tiesų kelia pavojų sveikatai, rašoma express.co.uk.
Vienas netikėtas maisto produktas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra vytinta žuvis. Vytintoje žuvyje yra labai daug druskos, todėl rekomenduojama arba jos vengti, arba ją pakeisti mažiau druskinga versija, pataria „Blood Pressure UK“ organizacija.
Žuvies vytinimas – tai maisto konservavimo metodas, kurio metu iš žuvies pašalinama drėgmė, ir taip ją galima vartoti net ir keletą metų.
Kaip druska pakelia kraujospūdį?
„Blood Pressure UK“ aiškina: „Druska organizme sulaiko vandenį. Jei jos vartojama per daug, kraujyje atsiranda per daug vandens, todėl kraujagyslių sienelės slegiamos labiau ir kyla kraujospūdis“.
Tačiau žuvis savaime nėra kenksmingas produktas – priešingai, tyrėjai yra išsiaiškinę, kad riebi žuvis, pavyzdžiui, menkė, lašiša, sardinės ar midijos, gali padėti apsaugoti širdį ir smegenis nuo hipertenzijos.
Šiuose produktuose yra daug svarbių poli nesočiųjų riebalų, vadinamų omega–3, kurie, įrodyta, padeda mažinti kraujospūdį, aiškina „The British Heart Foundation“.
Vartojant riebią žuvį, kuri yra ir Viduržemio jūros stiliaus dietos dalis, padeda organizmui kovoti su galimomis ligomis. Viduržemio jūros dieta vadinami tradiciniai ir sveiki gyvenimo būdo įpročiai, būdingi prie Viduržemio jūros gyvenančioms tautoms – prancūzams, graikams, italams ir ispanams.
Viduržemio jūros dieta gali įvairuoti priklausomai nuo šalies ir regiono, todėl apibrėžiama daugeliu skirtingų būdų, tačiau iš esmės joje yra daug daržovių, vaisių, ankštinių, riešutų, pupelių, grūdų, žuvies ir nesočiųjų riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus. Paprastai į šią dietą įeina tik labai nedidelis kiekis mėsos ir pieno produktų.
Kai kurie tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros dietai būdingas maistas – pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, riešutai, ypač tyras alyvuogių aliejus – teigiamai veikia hipertenzijos riziką. Į tokią mitybą neįeinantys produktai – raudonoji mėsa, apdoroti mėsos produktai ir paukštiena – turi neigiamą poveikį.
Kraujospūdžio valdymui taip pat yra labai svarbus sportas. „Mayo Clinic“ ekspertai rašo: „Reguliarus fizinis aktyvumas sustiprina širdį. Stipresnė širdis pumpuoja daugiau kraujo ir tam prireikia mažiau pastangų. Dėl to mažėja spaudimas arterijoms ir kraujospūdis“.
Ši sveikatos organizacija prideda, kad reguliarus sportas taip pat padeda palaikyti sveiką kūno svorį, o tai yra dar vienas būdas kontroliuoti kraujospūdį.
Testavimas
Vienintelis būdas išsiaiškinti savo kraujospūdį – tai matuotis kraujospūdį.
„Visi vyresni nei 40 metų žmonės turi tikrintis kraujospūdį mažiausiai kartą per penkerius metus“, – įspėja Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba.
