Naujienų portalui tv3.lt šia tema sutiko pakomentuoti Gamtos tyrimų centro mikologas dr. Jonas Kasparavičius.
Grybą rauti ar pjauti?
Pasiteiravus mikologo dažnai grybautojų užduodamo klausimo, šis tikino, kad grybus galima tiek rauti, tiek pjauti.
Pasak jo, kai kurie klaidingai mano, kad grybo nupjovimas gali palikti gabalėlį, kuris vėliau ims pūti, puvinys persimes į grybieną ir grybai išnyks, bet tai nėra tiesa.
„Yra tik vienas niuansas. Jeigu žmogus grybo nepažįsta, tuomet reiktų grybą išrauti, atsargiai, kad koto apatinėje dalyje liktų visos jam būdingos detalės. Ar ten yra koks gumbas, gal ir su išnara ar kokia šaknelės pavidalo atauga, kad viskas puikiai matytųsi.
Iš tiesų, net jeigu naudojate grybų atpažinimo programėlę, grybą reiktų išrauti, kad matytųsi jis visas, siekiant kokybiškesnio nustatymo. Atpažinimui taip pat labai naudinga perpjauti grybą vertikaliai pusiau ir padėjus puseles greta, vieną pjūviu į viršų, o kitą – sveika puse ir taip nufotografuoti.
Tuomet matysis visi jo vidinės ir išorinės sandaros ypatumai: ar kotas tuščiaviduris, ar minkštimas keičia spalvą ir kitos svarbios smulkmenos. Kitaip sakant, surinkti ir sukaupti kuo daugiau informacijos apie grybą, kuri padėtų lengviau jį atpažinti“, – patarė mikologas.
O pasiteiravus pašnekovo, kaip teisingai išrauti grybą, jis pateikė savo atsakymą. Pasak jo, tai daryti reiktų švelniai ir atsargiai.
„Visiems kyla klausimas, jeigu rauti, tai kaip? Raukite atsargiai, kad metro spinduliu nesikilnotų samanos aplinkui. Reikia jį atsargiai pajudinti, palenkti į vieną pusę, į kitą.
Tada, kai raunate, nutrūksta tokios grybą maitinančios grybienos gijos, bet nieko baisaus, nes dabar yra mokslinių tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad toks nutraukimas netgi gali kažkiek skatinti intensyvesnį grybienos augimą“, – ramino jis.
Naudingi patarimai renkantiems grybus
Aistringiems grybautojams mikologas taip pat siuntė žinią apie dar kelis aspektus, kuriuos vertėtų žinoti ir kuriais galima padėti gamtai grybaujant.
Visų pirma, jis ragino tuos grybus, kurie nėra reikalingi, palikti miške taip, kad kepurėlė būtų toje pat padėtyje, kaip augimo metu – kotu žemyn. Galima net padėti ar pasmeigti tokioje padėtyje kur nors aukščiau ant šakos ir paaiškino, kodėl tai reikalinga.
„Jeigu mums grybas nereikalingas, reiktų ji palikti, kad bent dalis sporų dar galėtų išplisti“, – sakė jis.
Taip pat pašnekovas siuntė žinią apie tai, kad vertėtų nerinkti itin mažų grybų, leisti nors kai kuriems iš jų išaugti ir išplatinti savo sporas, – dėl ko jie ir išauga, nes, pasak jo, jeigu itin švariai išrenkamas grybų augimo plotas, ten ilgainiui gali gausėti kitų rūšių, ne tokių vertingų grybų.
O pasiteiravus mikologo, ar tiesa, kad renkant grybus ne į kibirą, o į pintinę, miške lengviau pasklinda grybų sporos, jis išreiškė savo nuomonę:
„Sporų daug nepasklis, nes neretai grybai yra dedami bet kaip, net ir kotais į viršų. Tuomet sporų barstyti jie negali. Aišku, jeigu skylėta pintinė, gal kažkiek ir nubyra.
Kalbant apie šią temą, yra aktualesnis kitas niuansas. Plastikinis krepšys trukdo kvėpuoti grybams, tad jeigu mes nupjauname grybą ir neleidžiame jam kvėpuoti, jis greičiau žūva. O kai yra orui laidi pintinė, tai praeina oras, jie nedūsta ir taip greit neyra“, – paaiškino jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
