Klausimą apie tai neseniai uždavė ir Seimo narys Antanas Vinkus. Konstatavęs, kad užsikrėtimų koronavirusu ir mirčių nuo jo skaičius šalyje mažėja, jis akcentavo vis dar mirštančiųjų žmonių vakcinacijos statusą.
„Atkreipiau dėmesį į tokią naujai besiformuojančią tendenciją – daugėja atvejų, kai pagal kiekvienos paros skelbiamus duomenis tarp mirusiųjų pasiskiepijusiųjų daugiau negu nepasiskiepijusiųjų. Kuo ekspertai aiškina tokį faktą?
Ar tai sumažėjusio vakcinų poveikio pasekmė, ar kokios kitos priežastys? Jei tokia tendencija toliau ryškės ir neturėsime aiškaus atsakymo, atėjus naujam sezonui, kuris galimai sukels naują pandemijos bangą, tarp gyventojų gali atsirasti nepasitikėjimas vakcinomis“, – svarstė jis Vyriausybės valandos metu.
Ypač aukštos imunizacijos pasekmė
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikino, kad duomenų apie tai, kad vakcinų efektyvumas būtų sumažėjęs, nėra.
„Tyrimai yra atliekami. Tokių duomenų, kad būtų atsiradusi kažkokia nauja grėsminga viruso atmaina šiuo metu taip pat nėra. Bet tai yra atidžiai sekama. O statistika yra toks dalykas – kai pasiekiame 90 proc. darbingo amžiaus žmonių imunizaciją, 80 proc. visų gyventojų imunizaciją, kada pasiskiepijo Lietuvoje daugiau žmonių nei atėjo į referendumą dėl rusų kariuomenės išvedimo, pastatėme stiprią ugniasienę. Bet natūraliai žmonės miršta ir būna tų situacijų, tai natūrali statistika ir tie procentai jau nebėra tokiu pačiu aspektu interpretuotini ir žiūrimi kaip anksčiau“, – dėstė A. Dulkys.
Ministrą papildė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji atkreipė dėmesį, kad dabar mirštančiųjų juo COVID-19 paros skaičius yra labai žemas.
„Mes kalbame apie vienženklius skaičius ir tai daugiausiai yra labi garbaus amžiaus žmonėms, nors visokių dienų buvę. Neseniai yra buvusi diena, kai mirė 9 ar 7 žmonės ir visi jie buvo neskiepyti. Tai negalima iš kelių dienų daryti kažkokių toli siekiančių išvadų.
Nes jei populiacijoje būtų paskiepyta 100 proc. žmonių, mirtų tik skiepyti žmonės, tai kada yra labai didelis vakcinacijos lygis populiacijoje, natūralu, kad tų žmonių, kurie yra ir vakcinuoti, bet vis tiek nuo kovido miršta, bus didesnioji dalis, ypač jei imsime atskirų dienų skaičius“, – komentavo ji.
Imti vienos dienos duomenis nekorektiška
Apie tai, ar tikrai mirusiųjų nuo COVID-19 skaičiai panašėja tarp skiepytų ir neskiepytų, pakomentavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
„Viešoje erdvėje galima sutikti pasvarstymų, kad tarp mirusių nuo COVID-19 yra tiek pat paskiepytų ir nepaskiepytų. Dar daugiau, yra teigiančių, kad miršta daugiau skiepyti. Tokios išvados dažnai yra daromos pasiremiant vienos dienos preliminariais duomenimis“, – komentavo jis socialiniame tinkle.
„Apskaičiavę gauname, kad nevakcinuoti asmenys sudaro 66,2 proc. visų mirusių nuo COVID-19 per analizuojamą laikotarpį.“
Jis patvirtino, kad penktadienį Statistikos departamentas, skelbdamas praėjusios paros (t. y. 04. 21) preliminarius mirčių nuo COVID-19 skaičius, iš 5 mirusiųjų 4 buvo pilnai vakcinuoti ir 1 nevakcinuotas.
„Tačiau Statistikos departamentas, skelbdamas šiuos skaičius, raudonai pabrėžia, kad tai išankstiniai skaičiai ir per kelias dienas pasipildo vėluojančiais įrašais (apie 30 proc.). Todėl naudoti tik atskiros dienos COVID-19 mirčių statistiką kažkokių išvadų formulavimui yra nekorektiška. Tam reikia imti skaičius už ilgesnį laikotarpį“, – komentavo M. Stankūnas.
https://www.facebook.com/mind.stankunas/posts/5060932550619350
Nevakcinuoti asmenys sudaro 66,2 proc.
Jis pasiūlė paanalizuoti ir pasižiūrėti, kaip yra iš tikrųjų. Pasirinkęs šeštadienio duomenis mokslininkas pasiūlė pasižiūrėti, kiek žmonių mirė nuo COVID-19 atskirose amžiaus grupėse pagal vakcinacijos statusą. Taip pat pateikiama, ir kiek mirčių buvo lygiai prieš mėnesį – kovo 23 d.
„Mano minimus duomenis kiekvieną rytą Statistikos departamentas skelbia savo interneto svetainėje. Matome, kad per paskutinį mėnesį nuo COVID-19 mirė (negalutiniais duomenimis) 275 asmenys – 182 neskiepyti ir 93 skiepyti. Apskaičiavę gauname, kad nevakcinuoti asmenys sudaro 66,2 proc. visų mirusių nuo COVID-19 per analizuojamą laikotarpį.
Panašų skaičiavimą esu padaręs kovo 28 d. ir tada šis procentas siekė 68,9. Tad nors ir per šį laiką mirčių nuo COVID-19 skaičius pastebimai sumažėjo, tačiau skiepytų/neskiepytų santykis išliko praktiškai nepakitęs. T. y. COVID-19 mirčių struktūroje du trečdaliai atvejų tenka nevakcinuotiems asmenims“, – paaiškino M. Stankūnas.
Praėjusią parą – vos keli šimtai naujų atvejų
Praėjusią parą nustatyti 295 nauji COVID-19 atvejai, šeši žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai mažiausias naujų atvejų skaičius nuo praėjusios vasaros.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 254, antrą – 39, trečią – du žmonės.
Visi pastarąją parą mirę žmonės buvo vyresnis nei 60-ies. Vienas iš jų buvo pilnai paskiepytas.Ligoninėse šiuo metu gydomi 578 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei praėjusią parą, 31 iš jų – reanimacijoje.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai mažėja ir siekia 455,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi mažėja bei siekia 16,9 procento.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,8 proc. gyventojų.
