Bet atsivilioti ją į „El Jefe California Burrito“ paskanauti meksikietiško maisto man kažkaip, visgi, pavyko.
Yra moterų, kurios dietos pradeda laikytis likus mėnesiui ar keliems iki vasaros. Ir yra tokių kaip Katinienė, kurios dietos laikosi ištisus metus.
Tad žinodamas tą detalę, darydamas užsakymą kiek sugudravau pasakydamas, kad porcijos čia mažos. Ir tai man leido užsakyti ne vieną, o kelis patiekalus.
Tradiciškai, kaip ir visur, kur yra galimybė stebėti kaip gaminamas maistas, padariau ir kelias nuotraukas.
Užkandžius mums turėjo atstoti takai ir kesadilijos. Bet kai pamačiau abi minėtas porcijas, pagalvojau, kad tai gali atstoti ir visus pietus.
Panašias mintis išsakė ir Katinienė, pasidėjusi prieš save 3 vienetus takų su jautiena. Bet ji be visa ko dar mane išvadino ir melagiu.
Meniu pasirinkimas
„Tacos Carne Asada“ 3 vnt. – 7 eur. Bet patiems takams jokių pretenzijų neturėjo. Įveikusi vos vieną taką, kitas dvi nusprendė pasilikti vakarui, nes netrukus turėjo pagaminti dar ir buritas.
„Quesadilla Carne Asada“ – 5 eur. O aš valgiau kesadiliją. Tįstantis sūris, pico de gallo ir minkštutis jautienos steikas, trintos pupelės – tai įdaras, kuris slėpėsi viduje tortilijos. Ir pamiršęs, kad tai tik užkandis prieš buritą, aš suvalgęs visą kesadiliją jaučiausi sotus. Pamatęs mums pagamintas buritas supratau, kad įveikti vieną iš jų man bus misija neįmanoma.
„Burrito Carne Asada“ – 8 eur. Nežinau kaip moteriai reiktų įveikti tokio dydžio buritą, jei net aš vyras, vargu, ar su tokiu iššūkiu susitvarkyčiau. Tad pilnai suprantama, kad Katinienė po 1 tako paskelbusi, jog yra soti, buritą su jautiena ir ryžiais tik paskanavo.
O iš to, kaip ji po kiekvieno kąsnio apsilaižo lūpas, padariau išvadą, jei ne tos dietos, ji būtų jos bent trečdalį tikrai suvalgiusi.
„California burrito“ su vištiena – 8,50 eur. Ne ką mažesnis buvo ir mano buritas. Skirtingai nei Katinienės buritas, mano buvo su vištiena bei gruzdintomis bulvytėmis ir papildomai su gvakamole. Nors, kaip minėjau, po kesadilijos buvau jau sotus, bet tų buritų skonių gausa privertė mane kiek užsimiršti ir aš šiaip ne taip įveikiau dar ir pusę buritos.
Pico de gallo ir gvakamolę dažnai gaminuosi namuose patiekalams pagardinti, bet čia ji kažkokia kitokia.
Šiuose pagarduose lyg slypėtų kažkokia skonių magija, kurią meksikiečiai perduoda vieni kitiems iš kartos į kartą. Bet tai viena iš detalių, kuri mane ir žavi kas kartą užsukus į „El Jefe California Burrito“.
Katinienės pyktis dėl didelių porcijų buvo jau beveik praėjęs, bet ji uždavusi klausimą apie desertus tą pyktį vėl atgaivino. Žinoma, kad ji tikėjosi, jog deserto aš ir pats jau nebenorėsiu, šiaip taip įveikęs tik pusę buritos. Bet ji baisiai klydo – dar darant užsakymą ir Katinienei pasišalinus nuo prekystalio, aš jai negirdint į užsakymą įtraukiau ir čiuras.
Čiuros su šokoladu – 4,00 eur. Bet čiuros su šokoladu buvo to vertos, kad eilinį kartą kelioms valandoms susipykčiau su Katiniene.
Nesu didelis mėgėjas saldumynų, bet čiuras dievinu. O čia jas gaminti moka ir tuo įsitikinu jau ne pirmą kartą. Matydama su kokiu pasimėgavimu valgau čiuras, vieną paskanauti nusispjovus į dietas pasiėmė ir Katinienė.
Apibendrinimas
Reziumuoju. Kuo toliau tuo labiau pastebiu, kad pietaudami ne namie vis dažniau pradedame su Katiniene pyktis dėl per didelio užsakomų patiekalų kiekio.
Aš noriu paskanauti kuo daugiau patiekalų, o ji bijosi dėl savo vis didėjančių kūno formų. Tad priėmėme sprendimą, jei ateityje kada Katinienė ir važiuos su manimi į „El Jefe California Burrito“, jai užsakyti galėsiu tik 2 vienetus takų.
Dietos dietomis, bet grįžkime prie meksikietiškų patiekalų.
Kol kas ši vieta man asmeniškai yra geriausia, kur galiu paskanauti meksikietiško maisto, kuris turi ne tik meksikietiškų pavadinimų ar sudėtyje žinomų meksikietiškų ingredientų, bet ir skoninėmis savybėmis prilygsta to krašto virtuvės patiekalams.
Tad jei nebijote persivalgyti ir mėgstate Meksikos virtuvės patiekalus, nepatingėkit atvykti į Kauną net iš kito miesto. Šis maistas to yra vertas.
Apžvalgos autorius: Riebus Katinas
