Šių metų liepos 4–19 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 44 proc. Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) sutiktų savivaldybės ar valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose sumokėti papildomai už geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas bei modernesnius tyrimo ir gydymo būdus, rašoma pranešime spaudai.
Kaip nurodoma, susimokėti papildomai dažniausiai nebūtų našta 30–49 metų amžiaus žmonėms su pajamomis, viršijančiomis 1600 eurų per mėnesį. Taip pat tiems, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, gyvena didmiestyje, užima vadovaujančias pareigas, yra specialistai, tarnautojai.
Tyrimas taip pat rodo, kad daugiau nei pusė – 55 proc. šalies gyventojų nesutiktų mokėti papildomai už geresnes sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybių ir valstybinėse gydymo įstaigose.
Dažniausiai tokią poziciją išreiškė gyventojai iš kaimo vietovių, pensininkai, bedarbiai, namų šeimininkės.
Kiek sutiktų mokėti daugiau?
Panašus pasiskirstymas buvo klausiant, ar sutiktų gyventojai mokėti papildomai, kad galėtų tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose paslaugas gauti greičiau t.y., nelaukti eilėje. 43 proc. pasisakė, kad sutiktų, šiek tiek daugiau – 49 proc., mano, kad tai jiems būtų per didelė finansinė našta.
Vėlgi, sutinkantys mokėti papildomai yra 30–49 metų žmonės, gaunantys aukštas pajamas, o nesutinkantys – besimokantis jaunimas, pensininkai, darbininkai, ūkininkai – žmonės, kurių finansinė situacija yra sunkesnė.
Apklausos duomenys rodo, kad nedirbantys arba su mažiausiomis (iki 850 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, dažniau vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės per pastaruosius metus naudojosi tik valstybinės sveikatos įstaigos paslaugomis.
Tuo tarpu privačių gydymo įstaigų paslaugomis dažniau naudojosi ir už ten suteiktas paslaugas patys susimokėjo 18–29 metų amžiaus žmonės, gaunantys 1600 eurų viršijantį darbo užmokestį ir gyvenantys didmiesčiuose.
Visiškai jokiomis – nei valstybinės, nei privačios sveikatos įstaigos paslaugomis per pastaruosius metus dažniau nesinaudojo vyrai, žmonės jaunesni nei 30 metų su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu.
Tyrimas, kurio metu buvo apklausti 1007 pilnamečių Lietuvos gyventojų, buvo vykdomas interviu metodu 2022 metų liepos 4–19 dienomis.
